Pokalbis su istorike Audronė Veilentiene
Prieš 96-erius metus Kaune buvo įsteigta pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga – Aukštieji kursai, tapę 1922 m. vasario 16 d. įkurto Lietuvos universiteto pagrindu. Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė pabrėžia, kad Lietuvos universiteto, kuris dabar yra Kaune veikiančių universitetų ištakos, tęstinumas išsaugotas iki šių dienų ir kviečia akademinę bendruomenę ir plačiąją visuomenę prisiminti, kaip ir kodėl buvo įkurti Aukštieji kursai, kaip jie tapo Lietuvos universitetu ir kokia buvo pastarojo raida iki mūsų dienų.
Kursus įkūrė visuomenininkai
Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkijai užėmus Lietuvos sostinę Vilnių, šalis liko be universitetinio miesto ir aukštosios mokyklos. Kaunui tapus Lietuvos administraciniu ir kultūros centru, lietuvių inteligentijos atstovai siekė kuo greičiau įkurti lietuvišką aukštojo mokslo įstaigą. Lietuvos universiteto istoriją tyrinėjanti A. Veilentienė pabrėžia, kad jokia normali Europos valstybė negalėjo funkcionuoti be universiteto, kuris buvo vienas iš valstybės brandos požymių.
Dar 1919 m. rudenį kultūros darbuotojų grupė tuometinei Lietuvos Vyriausybei įteikė pirmąjį argumentuotą memorandumą dėl aukštosios mokyklos steigimo Kaune. Nors pasiūlymas dėl sunkių politinių ir finansinių aplinkybių buvo atmestas, universiteto steigimo iniciatoriai ryžosi įkurti aukštąją mokyklą visuomeniniais pagrindais. 1920 m. sausio 27 d. lietuvių inteligentija oficialiai įsteigė Aukštuosius kursus, kuriuos sudarė šeši skyriai: humanitarinis, juridinis (teisinis), gamtos, medicinos, matematikos ir fizikos bei technikos. Jaunai valstybei buvo svarbu didinti išsilavinusių žmonių skaičių ir kurti tvirtą švietimo sistemą, todėl 1922 m. vasario 16 d. Aukštieji kursai buvo pertvarkyti ir įkurtas Lietuvos universitetas. Jo atidarymas įvyko rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas.
Universiteto struktūra keitėsi: buvo pertvarkomi ir steigiami nauji fakultetai bei katedros. Kai kurie padaliniai išaugdavo į savarankiškas aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, pertvarkius Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą, Dotnuvoje buvo įkurta Žemės ūkio akademija, dabar – Aleksandro Stulginskio universitetas. 1930 m. birželio 8 d., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas ir pakeistas jo statutas.
Intelektualinio gyvenimo centras
Tarpukariu universiteto reikšmė Lietuvai buvo ypač svarbi – jis tapo svarbiausiu šalies intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Profesoriai savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis dalinosi ne tik su studentais, bet ir su plačiąja visuomene. Buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba ir pradėti kurti lietuviški mokslo terminai.
Padedant atkurti Vilniaus universitetą, 1940 m. pradžioje iš Kauno į sostinę buvo perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai, o rudenį – ir Matematikos gamtos fakultetas. Kaune liko Technikos, Medicinos ir Teologijos-filosofijos fakultetai. Nors tuo metu pavyko atgaivinti aukštąjį mokslą Vilniuje, sovietų okupacija skaudžiai smogė mokslinei bendruomenei Kaune. 1940 m. rugpjūčio 21 d. VDU buvo pavadintas Kauno universitetu, uždarytos beveik visos studentų organizacijos, prasidėjo akademinės bendruomenės represijos, o Teologijos-filosofijos fakultetas panaikintas. „Sovietiniai okupantai ketino uždaryti Kaune esantį universitetą, argumentuodami, kad Lietuvai dvi aukštosios mokyklos nėra reikalingos. Tačiau tiek nacių, tiek sovietų okupacijos metais lietuviai dėjo visas pastangas, kad išsaugotų abiejų miestų mokslo centrus“, – teigia KTU muziejaus vadovė A. Veilentienė.
1943 m. kovą, kaip ir kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, Kauno universitete studijos buvo nutrauktos, o didžiąją dalį universiteto patalpų užėmė nacių kariuomenė. Tačiau universiteto veikla nenutrūko. Kai kurie dėstytojai galėjo dirbti mokslinį darbą, reikalingą karui, o kiti paskaitas skaitė slaptai savo namuose ar kitose įstaigose. Vėliau buvo leista mokslus baigti tik aukštesnių kursų studentams.
Sovietmetis
1944 m. spalio 23 d. įvyko iškilmingas universiteto atkūrimo posėdis. Jame paskelbtas naujas pavadinimas – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas. Jame buvo Statybos, Technologijos, Medicinos ir Istorijos-filologijos fakultetai. Sovietiniams okupantams negalint susitaikyti su lietuvių universiteto bendruomenės tautiškumo ir laisvės dvasia, 1950 m. spalio 31 d. SSRS aukštojo mokslo ministras S. Kaftanovas išleido įsakymą: „<…> Reorganizuoti Kauno valstybinį universitetą į Kauno politechnikos institutą (KPI), o jo Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą.“ Istorijos-filologijos fakulteto studentai dar 1948–1949 m. buvo iškelti į Vilniaus universitetą, o pats fakultetas – panaikintas.
Po šio įsakymo paskelbimo buvo pasidalinta universiteto pastatais, studentais, dėstytojais, net archyvinėmis bylomis ir dokumentais. Kauno politechnikos institutas liko susijęs su technologiniais mokslais, o Kauno medicinos institute liko mokytis būsimi gydytojai ir kiti sveikatos mokslų studentai. A. Veilentienės teigimu, nors okupacijos metais Lietuvos universiteto pavadinimas keitėsi, bet istorinė atmintis ir vertybės išliko. Nors universitetas ir buvo padalintas, svarbiausia, kad jo akademinę dvasią naujoms kartoms perteikė Lietuvoje likę universiteto dėstytojai, mokslininkai.
Įrodymai išsaugoti
1988 m. įsteigto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio nariai iš karto ėmė diskutuoti, kad Kauno politechnikos institutui būtina grąžinti universiteto statusą. 1990 m. sausio 31 d. KPI buvo suteiktas Kauno technologijos universiteto (KTU) vardas. A. Veilentienė pabrėžia, kad „Kauno technologijos universitetas, kaip ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, yra tiesioginiai Lietuvos universiteto palikuonys. Tačiau savo ištakas su juo gali sieti dauguma Kauno aukštųjų mokyklų ir Vilniaus universitetas“.
KTU muziejuje, įkurtame po rektoriaus Kazimiero Baršausko mirties, liko aiškūs įrodymai, kad net sovietmečiu KPI kildindavo save iš 1920 m. sausio 27 d. įsteigtų Aukštųjų kursų, nors oficialiai savo pirmtaku nurodyti Lietuvos universitetą dėl to meto politinės situacijos ir cenzūros buvo neįmanoma. „KTU turi tiek materialųjį, tiek juridinį Lietuvos universiteto tęstinumo pagrindą: tuometinio Lietuvos universiteto ir jo raidos antspaudai, dėstytojų albumai ir baldai, eksponuojami Universiteto muziejuje“, – pažymi A. Veilentienė. Istorikės teigimu, Lietuvos universiteto dvasia ir tradicijos iki šiol yra viena pagrindinių KTU vertybių.
Parengta pagal KTU Viešosios komunikacijos skyriaus pranešimą