Lietuvos inžinieriai ir mokslininkai sukūrė alkotesterį, gebantį atpažinti asmenų veidus. Jis yra sistemos, skirtos darbuotojų laiko kontrolei ir blaivumo nustatymui, dalis. Alkotesterį kūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ (IPS) atstovai teigia, kad pagrindiniai šio produkto klientai bus ne tik statybų, gamybos, transporto ar kitos verslo įmonės, bet ir socialinės globos namai, įkalinimo įstaigos. „Klientui yra nemokamai, be jokių pradinių investicijų rengiama įranga darbo vietoje, įrengus yra pradedamas kasdienis reguliarus atėjimo ir išėjimo iš darbo metu blaivumo tikrinimas. Technologija neleidžia apgauti sistemos, taip galima atsisakyti papildomos personalo priežiūros“, – sakė IPS direktorė Jolanta Didžgalvienė.
Alkotesteryje įdiegta veidų atpažinimo technologija, pasak įmonės atstovų, neleidžia atlikti testo vienam darbuotojui už kitą. Kiekvienam darbuotojui suteikiamas identifikacinis numeris, o po patikrinimo duomenys siunčiami trumpąja žinute, taip pat ir į specialią įmonės paskyrą internete. Čia darbdavys ar įmonės atstovas gali pažiūrėti darbuotojo nuotrauką su tiksliu patikrinimo laiku, taip pat gaunamas pranešimas apie nustatytą alkoholio kiekį, įspėjama, jei darbuotojas bandė gudrauti, užleisdamas vietą kitam asmeniui. Pakanka bent šešių asmens nuotraukų, kad veidas būtų atpažintas – sistema atpažįsta net ir veido pasikeitimus, pavyzdžiui, atsiradusią barzdą, ūsus.
Pasak J. Didžgalvienės, alkotesteris ir sistema įdiegiami nemokamai – įmonei kainuoja pati paslauga. Ją pirmą mėnesį leidžiama išbandyti nemokamai, vėliau ji įkainojama keliais eurais už vieną įmonės darbuotoją. Kaina priklauso ir nuo užsakomų paslaugų kiekio. Šiuo metu įrenginiu jau naudojasi dvi Kauno ir viena Vilniaus statybų ir gamybos įmonės. Ketinama tobulinti įrengimą ir alkotesterius pritaikyti diegti automobiliuose.
VGTU Elektronikos fakulteto dekanas Šarūnas Paulikas sakė, kad tendencijos rodo, jog vis didesnė įvairių įrenginių ir buityje naudojamų daiktų dalis yra susieta su internetu. Jis neabejojo, kad šios tendencijos ateityje spartės. „Manoma, kad ši paslauga, ši era iš esmės pakeis pasaulį, kaip tai prieš dešimtmetį padarė internetas. Mes įžengiame į naują elektroninių sistemų erą, neretai vadinamą daiktų internetu, kai mus supantys daiktai yra prijungti prie interneto tinklo. Tai leidžia kurti naujos kartos įrangą, galinčią vartotojams pasiūlyti sudėtingesnes ir intelektualesnes paslaugas. Šį alkotesterio projektą taip pat galėtume laikyti daiktų interneto kartos sprendimu. Iš fakulteto pozicijos visada norisi pasidžiaugti, kad mūsų absolventai lengvai gali save realizuoti veiklose, reikalaujančiose nemažai technologinių žinių ir gebėjimų. VGTU Elektronikos fakultete vaizdo ir balso signalų analizės bei automatizuoto atpažinimo tyrimai yra vykdomi jau ne vienerius metus. Smagu, kai mokslininkų sukauptas žinias pavyksta pritaikyti praktikoje, kuriant naujus produktus“, – sakė dekanas.
Š. Pauliko teigimu, tik nedidelė dalis startuolių susilaukia sėkmės. Kad naujos idėjos, naujas požiūris į senus sprendimus materializuotųsi, reikia ir mokslo, ir išsilavinusių, rizikuoti nebijančių jaunuolių, verslo, materialiųjų išteklių – toks derinys, kurį suburta komanda turėjo šiame projekte, ir yra raktas į sėkmę. Projektą parėmė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Parengta pagal „VGTU naujienas“