VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedra ir Aplinkos apsaugos institutas organizavo Lietuvos jaunųjų mokslininkų 19-oji konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ aplinkos apsaugos inžinerijos tematikos pranešimų skaitymus.
Konferencijos tikslas – telkti jaunuosius mokslininkus, vykdančius aplinkos inžinerijos ir jai artimų sričių tyrimus, skatinti jų bendradarbiavimą ir eksperimentinių tyrimų rezultatų sklaidą. Labai svarbu ugdyti jaunųjų mokslininkų gebėjimus pateikti tyrimų rezultatus tiek mokslinei auditorijai, tiek ir plačiajai visuomenei. Mūsų Alma Mater – Vilniaus Gedimino technikos universitete – sklandanti mokslo šventovės aplinka skatina susikaupti ir parengti išsamius pranešimus. Nemažai konferencijos dalyvių studijuoja doktorantūroje ir vykdo tyrimus įvairiose institucijose. Šalia neseniai apgynusių disertacijas dalyvavo ir aktyvūs magistrantūros studentai. Konferencijos organizatoriai suteikė galimybę jauniesiems tyrėjams pasisemti patirties iš vyresnių kolegų.
Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Aplinkos apsaugos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas. Tai, kad ši konferencija yra devynioliktoji, rodo, kad jos idėja prigijo ir tapo gražia tradicija. Konferencijoje dalyvauja didelę patirtį turintys mokslininkai, kurie įvertina pradedančiųjų tyrėjų darbus, pataria jiems, kaip pateikti tyrimų rezultatus, diskutuoja apie tyrimų aktualumą. Siekiant užtikrinti mokslininkų kaitą ir pasinaudoti sukurta mokslo infrastruktūra, reikia iniciatyvių, gabių jaunų žmonių. Be to, labai svarbu, kad mokslas ir verslas dirbtų kartu, kad mažėtų takoskyra tarp šių sričių.
Kasmet organizuojama konferencija sulaukia vis didesnio Lietuvos ir užsienio pranešėjų dėmesio. Šiemet joje dalyvavo Latvijos, Rusijos ir Ukrainos aukštųjų mokyklų atstovai. Svečiai grįžę teigiamai atsiliepia apie konferenciją savo institucijose. Gausėja pranešėjų, joje dalyvaujančių jau ne vienerius metus. Jaunuosius pranešėjus vilioja ir tai, kad dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, nes ji organizuojama VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanato ir Aplinkos apsaugos instituto lėšomis. Renginyje kaip konferencijos stebėtojai gali dalyvauti visi, besidomintys jaunųjų mokslininkų atliekamais tyrimais.
Šiemet konferencijoje nagrinėtos tokios Lietuvai aktualios aplinkos apsaugos problemos, kaip atmosferos taršos tyrimai, oro valymo technologijų kūrimas, aplinkos stebėsena, paviršinio vandens tarša, nuotekų valymas, dirvožemio taršos kontrolė ir mažinimas, atliekų tvarkymas, kraštovaizdžio tvarkymas, antropogeninis taršos poveikis aplinkai ir visuomenės sveikatai, triukšmo mažinimo technologijos, matematinio modeliavimo taikymas aplinkosaugoje ir kt. Jaunųjų mokslininkų pranešimuose buvo įžvelgta mokslinė ir praktinė vertė.
Tarp 114 dalyvių buvo profesorių, docentų, doktorantų, magistrantų ir studentų iš Lietuvos bei užsienio aukštųjų mokyklų, svečių iš ministerijų ir mokslinio tyrimo institutų. 98 dalyviai – iš VGTU. Pristatyti 53 pranešimai, iš kurių 32 parengė VGTU atstovai. Dauguma pranešimų buvo pagrįsti ne tik teorinių, bet ir eksperimentinių tyrimų rezultatais. Pranešimus skaitė LR aplinkos ministerijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB ,,Geležinkelių aplinkosaugos centras“ ir VšĮ ,,Baltijos aplinkos forumas“ atstovai.
specialistė Vaiva Deveikienė
Plenarinis posėdis
Iš karto po konferencijos atidarymo renginio dalyvių laukė LR aplinkos ministerijos viceministro Algirdo Genevičiaus pranešimas apie oro kokybę, geriamojo vandens tiekimą, nuotekų ir atliekų tvarkymą Lietuvoje. Pranešėjas nurodė, kad, pavyzdžiui, 2013 m. Lietuvoje susidarė net 5,46 mln. tonų atliekų, iš kurių 1,28 mln. tonų sudarė komunalinės, o 4,18 mln. tonų – gamybinės ir kitokios ūkinės veiklos atliekos. Pagrindinės problemos, susijusios su atliekų tvarkymu, yra šios: netinkamas atliekų tvarkymas, jų poveikis klimato kaitai. Neefektyviai naudojami ištekliai, reikia didelių plotų sąvartynų įrengimui. Strateginis atliekų tvarkymo tikslas – siekti, kad, augant ekonomikai ir vartojimui, atliekų susidarymas augtų lėčiau.
Europos Komisija 2015 m. gruodžio pradžioje patvirtino žiedinės ekonomikos paketą, kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus šalinamų komunalinių atliekų kiekį iki 10 proc., o iki 2030 m. perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų ir 75 proc. pakuočių. Siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir saugoti išteklius, Alytuje pastatyti atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Lietuvoje įdiegta vienkartinė gėrimų pakuotės užstato sistema. Pranešėjas akcentavo pažangą, pasiektą tvarkant nuotekas: 2001 m. iki nustatytų normatyvų buvo išvalyta tik apie 20 proc. surenkamų nuotekų, o 2013 m. jų išvalyta net 97,2 proc. Tačiau iki 2030 m. Lietuvos laukia dideli aplinkos apsaugos iššūkiai, kuriems reikia tinkamai pasiruošti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vyriausioji specialistė Vaiva Deveikienė pateikė informaciją apie Vilniaus mieste ir jo apylinkėse gyvenančias invazines bei į Raudonąją knygą įtrauktas gyvūnų ir augalų rūšis. Ji akcentavo, kad joks kitas miestas, esantis Europos lygumose, negali prilygti Vilniui apylinkių landšafto įvairumu. Vilniaus apylinkės labiau primena ne lygumų, bet Vakarų Europos vadinamuosius vidutinių kalnų kraštovaizdžius. Saugomų teritorijų tinklą sudaro Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai, Dvarčionių geomorfologinis draustinis ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, geomorfologiniai – Aukštagirio, Šeškinės šlaitų, Vokės senslėnio šlaitų, Valakampių klonio; hidrografiniai – Vokės, Veržuvos; telmologinis – Tapelių; Cedrono aukštupio ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniai. Vilniaus mieste išskirtos 8 europinės svarbos buveinės: Neries upės šlaitas ties Verkiais; Ežerėlių kompleksas (vertybės – skiauterėtasis tritonas, šarvuotoji skėtė, plikažiedis linlapis); Riešės upelis (vertybės – pleištinė skėtė, ovalioji geldutė, mažoji suktenė); Neries upė (vertybės – upių sraunumos su kurklių bendrijomis, Baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, paprastasis kūjagalvis, pleištinė skėtė, salatis, ūdra, upinė nėgė).
MITA Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų paramos skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas supažindino auditoriją su Lietuvoje atliekamais moksliniais tyrimais ir jų finansavimo galimybėmis. Pagal inovacijų veiklos rezultatus pirmauja Vokietija, Suomija, Švedija ir Danija. Lietuva priskiriama vidutinių šalių novatorių grupei. Prioritetinės specializacijos Lietuvoje yra šios: energija ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika, informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.
Pranešėjas pabrėžė, kad „Horizon 2020“ yra didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurioje dalyvauja ir 101 projekto vykdytojas iš Lietuvos. Kita tarptautinė programa yra „Eureka“, skatinanti pramonės ir mokslo bendradarbiavimą. Tarptautinė programa „Eurostars“ yra Europos inovacijų programa, remianti mažas ir vidutines įmones, vykdančias mokslinius tyrimus. Lietuvoje populiarėja nacionalinė programa – inovaciniai čekiai, skatinantys bendradarbiauti mokslo institucijas ir verslo įmones. Pranešėjas pabrėžė intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą. Išradimai turi būti apsaugoti patentais. Jie patentuojami nacionaliniu lygiu, vadovaujantis Patentų įstatymu, Europos lygiu – pagal Europos patentų konvencijos reikalavimus arba tarptautiniu lygiu – pagal Patentinės kooperacijos sutartį, kuri taikoma daugiau kaip 140 pasaulio valstybių.
Autorių archyvo nuotr.
UAB ,,Geležinkelių aplinkosaugos centras“ Aplinkosaugos ir aplinkos tyrimų skyriaus viršininkas Aurimas Uldukis išanalizavo šios bendrovės veiklą. Ją sudaro aplinkosaugos administravimas; atliekų tvarkymas, nuotekų valymo įrenginių priežiūra; vagonų paruošimas; geležinkelių apsaugos želdinių priežiūra. Centras rengia aplinkosaugos norminius dokumentus; teikia aplinkosaugos ataskaitas ir deklaracijas; atlieka vandens, nuotekų, grunto ir dumblo, stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų, alyvos, dyzelino, aušinimo skysčio kokybės tyrimus. Gerinami geležinkelių infrastruktūros parametrai, optimizuojama šilumvežių apkrova. Atnaujinamas ir modernizuojamas riedmenų parkas, vykdoma geležinkelių tinklų elektrifikacija. Elektros energijos gamybai vis plačiau naudojami atsinaujinantys šaltiniai. Pranešėjas pabrėžė, kad geležinkelių transportas yra mažiausią įtaką klimato kaitai ir oro taršai daranti transporto rūšis.
VšĮ ,,Baltijos aplinkos forumas“ Cheminių medžiagų ekspertė Justė Kukučionė perskaitė pranešimą apie pavojingas chemines medžiagas aplinkoje ir buityje. Įmonės ekspertinės veiklos sritys yra: gamtos apsauga žemės ūkyje; saugus pavojingų cheminių medžiagų valdymas; vandens išteklių apsauga ir valdymas; klimato kaita ir tvari energetika; saugomų teritorijų valdymas; aplinkosaugos politika ir strateginis planavimas; kvalifikacijos kėlimas; darnus vystymasis; atsakingas verslas ir kt. Visuomenė informuojama apie pavojingų cheminių medžiagų neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai.
Didelį pavojų žmonių sveikatai kelia medžiagos, kurios aplinkoje išlieka labai ilgai. Laikui bėgant jų koncentracija aplinkoje didėja. Jos pernešamos dideliais atstumais nuo pirminio taršos šaltinio ir pasižymi bioakumuliacinėmis savybėmis. Pavojingos cheminės medžiagos dažnai sutinkamos buityje. Pavyzdžiui, tekstilės gaminiuose ir drabužiuose dažnai aptinkami šių medžiagų likučiai, susidarę gamybos proceso metu. Jų randama maisto pakuotėse, žaisluose, grindų dangoje, sienų dažuose ir kt. Pranešėja akcentavo, kad mokslininkams labai svarbu kurti alternatyvias medžiagas, išsamiau tirti rinkoje esančius gaminius ir tobulinti pavojingų medžiagų tyrimo metodus.
Darbas sekcijose
Dalyviai tęsė darbą keturiose sekcijose, kuriose buvo perskaityti 25 pranešimai. Atmosferos apsaugos sekcijos darbą organizavo prof. dr. Saulius Vasarevičius. Pranešimus perskaitė 7 dalyviai iš VGTU, VDU ir svečiai iš Rusijos bei Ukrainos aukštųjų mokyklų. Juose nagrinėta meteorologinių sąlygų įtaka teršalų dispersijai ore, kietųjų dalelių poveikis sveikatai, azoto dioksido poveikis defoliacijos procesui, biodujų gamybos bioreaktoriuje ir dujų valymo nuo teršalų klausimai. Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė VGTU atstovų A. Chlebnikovo ir V. Kolodynskio pranešimai.
Hidrosferos ir dirvožemio apsaugos sekcijai vadovavo doc. dr. Aušra Zigmontienė. Buvo perskaityti 5 pranešimai, kurių autoriai – VGTU ir VU jaunieji mokslininkai. Juose nagrinėtas sunkiųjų metalų kaupimasis pienėje miglėje ir sniege, sunkiųjų metalų valymo iš tirpalų ir dirvožemio bei kiti klausimai. Gana įdomius pranešimus parengė D. Laurinaitis ir I. Sveikauskaitė iš VGTU Aplinkos apsaugos katedros.
Antropogeninės taršos poveikio aplinkai ir atliekų tvarkymo sekcijai vadovavo doc. dr. Edita Baltrėnaitė. Pranešimus perskaitė 6 jaunieji mokslininkai iš VGTU, VU, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto ir KTU. Juose nagrinėti sunkiųjų metalų kaupimosi žuvyse, pavojingų atliekų susidarymo, bioanglies modifikavimo, sunkiųjų metalų šalinimo iš tirpalų ir jų nustatymo pelenuose klausimai. Daugiausia dėmesio sulaukė V. Chemerys iš VGTU Aplinkos apsaugos katedros ir G. Sauliūtė iš Gamtos tyrimų centro.
Fizinės aplinkos taršos ir kraštovaizdžio apsaugos sekcijai vadovavo doc. dr. Raimondas Grubliauskas. Pranešimus perskaitė 7 jaunieji mokslininkai iš VGTU, Utenos kolegijos ir svečiai iš Latvijos aukštųjų mokyklų. Juose nagrinėti triukšmo sklaidos aplinkoje ir jo mažinimo, kraštovaizdžio vertinimo ir kaitos, saulės modulių poveikio aplinkai ir kiti aktualūs klausimai. Itin įdomūs buvo I. Pliopaitės-Bataitienės iš Utenos kolegijos ir A. Zvaigzdne iš Rygos technikos universiteto pranešimai.
Sekcijų posėdžiams pirmininkavo Aplinkos apsaugos katedros dėstytojai, todėl iškilę klausimai, diskusijos ir patarimai buvo itin vertingi mokslinę karjerą pradedantiems doktorantams ir kitiems jauniesiems tyrėjams. Taip pat sekcijose buvo pristatyti stendiniai pranešimai, kuriuos parengė 53 jaunieji mokslininkai. Konferencijos dalyviai parengė 53 mokslinius straipsnius, iš kurių 45 atrinkti recenzavimui. Originalūs, konferencijos tematiką ir moksliniams straipsniams keliamus reikalavimus atitinkantys straipsniai bus paskelbti recenzuojamame mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“ arba planuojamame leisti recenzuojamame mokslo straipsnių rinkinyje ,,Aplinkos apsaugos inžinerija”.
Kitąmet – jubiliejinis renginys
Pirmoji jaunųjų aplinkos apsaugos inžinerijos mokslininkų konferencija ,,Mokslas – Lietuvos ateitis“ įvyko 1997 m. Taigi 2017-aisiais įvyks jubiliejinė – 20-oji konferencija. Šis kasmetinis mokslo renginys ne tik gilina fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bet ir stiprina ryšius tarp aukštųjų mokyklų bei mokslo institutų. Kviečiame joje aktyviai dalyvauti visus Lietuvos ir kitų valstybių jaunuosius tyrėjus, besidominčius aplinkos apsaugos problemomis.