Gegužės pradžioje Vytauto Didžiojo universitete įvyko nacionalinė mokslinė konferencija ,,Lietuvių spauda 1940–1990-aisiais: idėjos ir kryptys“. Pasidalinti žiniomis susirinko didžiulis mokslininkų būrys iš įvairių Vilniaus, Šiaulių, Kauno aukštųjų mokyklų, taip pat redaktorių ir žurnalistų, daug metų savo publicistine veikla skatinusių lietuvių spaudos raidos procesus, studentų ir visuomenės atstovų.
Konferencijoje sveikinimo žodį tarė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis. Jis pabrėžė išskirtinę spaudos reikšmę tautos ir valstybės gyvenime, akcentavo būtinybę plėtoti lietuvių spaudos tyrinėjimus, rengti šiems klausimams skirtus mokslinius renginius. Rektoriaus žodžius prasmingai pratęsė universiteto Muzikos akademijos auklėtinių sveikinimas konferencijos dalyviams ir svečiams – solisto Martyno Žukausko, akomponuojant Kotrynai Kaklauskaitei, atlikta Skalno daina iš Giedriaus Kuprevičiaus operos ,,Devynbėdžiai“.
Konferencijoje kalbėjęs rašytojas Eugenijus Ignatavičius apžvelgė svarbiausias lietuvių spaudos raidos tendencijas – nuo jos atsiradimo pradžios iki šių dienų. Jis akcentavo spaudos poveikį, formuojant tautos savimonę, išryškino lietuviškosios spaudos leidėjų siekius atspindėti tiesą pogrindinėje spaudoje sovietiniu laikotarpiu. Pasipriešinimo sovietinei okupacijai laikotarpio spaudą aptarė Lietuvos istorijos instituto bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovas dr. Darius Juodis. Prof. habil. dr. Stanislovas Sajauskas, demonstravęs gausią vaizdinę medžiagą, apžvelgė Tauro apygardos partizanų spaudą. VDU magistrantė literatūrologė Aistė Stremaitytė konferencijos dalyvių dėmesį atkreipė į unikalią autentišką ir lig šiol netyrinėtą Jūros srities moterų partizanių kūrybą, publikuotą leidiniuose ,,Laisvės balsas“ ir ,,Malda girioje“.
rektorių prof. J. Augutį su retųjų leidinių paroda
Konferencijoje aptarta gana daug svarbių lietuvių spaudos klausimų: jos kūrimo, autorystės, tematikos, idėjų, redagavimo, leidybos ir platinimo. VDU profesorius Alvydas Butkus išsamiai pristatė moderniosios lietuvių rašybos formavimąsi lietuviškos spaudos draudimo metais, o Šiaulių universiteto profesorius habil. dr. Vytenis Rimkus aptarė lietuvių spaudą Sibiro tremtyje ir atskleidė savo autentišką patirtį apie jaunystės metus Irkutsko apskrityje, kur susibūręs lietuvių jaunimas leido pogrindinį lietuvišką leidinį ,,Taiga“. Pasirodė penki leidiniai. Tačiau pogrindininkai buvo suimti ir nuteisti. Dviem iš jų (tarp jų ir pačiam būsimajam profesoriui) buvo lemta išgirsti skelbiamą mirties nuosprendį, kuris tik vėliau buvo pakeistas.
Didžiulio susidomėjimo susilaukė poeto, disidento, kunigo Roberto Grigo pranešimas ,,Naujoji knygnešystė – pogrindinė spauda sovietmečiu“. Prelegentas, pats aktyviai dalyvavęs pogrindinės religinės lietuvių spaudos kūrimo procesuose, aptarė reikšmingiausius šios veiklos bruožus: tikslus, kūrimo sąlygas ir aplinkybes. Šį pranešimą tematikos aspektu pratęsė VDU docentės Ingos Stepukonienės tyrimas apie pogrindinę spaustuvę Kaune ,,ab“, t. y. vadinamąsias Kauno katakombas, kuriose 1980–1990 m. buvo išleistos net 23 skirtingų pavadinimų knygos bendru 138 tūkst. egzempliorių tiražu. Ši spaustuvė, nors jos intensyviai ieškota, taip ir nebuvo išaiškinta ir vienintelė iš daugelio tuo metu veikusių sulaukė Lietuvos laisvės pavasario.
VDU doc. Dalios Senvaitytės pranešime ,,Kuriama realybė: švenčių diskursas sovietmečio spaudoje“ aptartos to laikotarpio realijos. Poetas ir redaktorius Robertas Keturakis priminė žurnalo ,,Nemunas“, sovietiniu laikotarpiu sukėlusio literatūrinę audrą ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje bei už jos ribų, istoriją. Žurnalistas, redaktorius Viktoras Rudžianskas atskleidė šiandienio šio leidinio kūrimo strategiją, jo kaitą ir perspektyvas.
„Tauro apygardos partizanų spauda“. Pauliaus
Kurnicko nuotr.
LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros doc. dr. Raimundas Kaminskas pranešime ,,Žiniasklaida ir interesų grupės vartotojiškoje visuomenėje: charakteristikos, veiksmai, interpretacijos“ apibūdino labai pasikeitusį šiandienės žiniasklaidos pobūdį. Jis išryškino jos priklausomybę nuo verslo grupuočių interesų ir apibrėžė iš to kylančias naujas jos charakteristikas, didėjantį nuotolį nuo gyvybinių tautos poreikių.
Konferencijos pabaigoje apibendrinamąjį žodį tarė ir konferencijos garbės viešnia – prof. habil. dr. Ona Voverienė. Renginio sumanytoja – VDU Lietuvių literatūros katedros docentė dr. Inga Stepukonienė ir LSMU Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentas dr. Raimundas Kaminskas teigia pasiekę savo tikslus. Konferencija atvėrė išties svarbų ir platų lietuvių spaudos tyrinėjimų lauką ir buvo prasmingas renginys, skirtas lietuviškosios spaudos atgavimo dienai. Šiai šventei skirta ir VDU surengta įspūdinga senosios ir vėlesnės pogrindinės lietuvių spaudos leidinių paroda, kuriai eksponatų pateikė garsus Kauno kolekcininkas Vidmantas Staniulis, lietuvių kultūros tyrinėtojas Antanas Pocius, doc. dr. Inga Stepukonienė, doc. dr. Raimundas Kaminskas ir kiti kauniečiai.
Autorė yra KTU Sociologijos magistrė