Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
1951 m. kovo 4 d. – 2016 m. liepos 16 d.
Kazimieras Uoka gimė 1951 m. kovo 4 d. Kaune. Besimokydamas Kauno 4-osios vidurinės mokyklos šeštoje klasėje ir būdamas vos 12 metų, platino antisovietinius atsišaukimus. Būdamas 15 metų, pagamino štampą, kuriuo spausdindavo prieš sovietinę okupaciją nukreiptus atsišaukimus ir juos platino. Nuo to laiko jis atsidūrė sovietinių represinių struktūrų akiratyje. 1969 m. baigęs Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą, netrukus buvo pašauktas į tarnybą sovietinėje armijoje, kur praleido trejus metus – iki 1971-ųjų.
K. Uoka 1976 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, įgydamas istoriko-filosofo specialybę. Pradėjo dirbti Kauno 28-ojoje vidurinėje mokykloje istorijos mokytoju, bet dėl antisovietinių pažiūrų greitai buvo atleistas iš darbo. Dirbo Kauno žemės darbų mechanizacijos valdyboje ekskavatorininku ir buldozerininku. Tuo metu susidomėjo darbininkų politiniu gyvenimu ir socialdemokratinėmis idėjomis.
1985 m. įstojo į Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto neakivaizdinę aspirantūrą. Jis aktyviai bendradarbiavo su neformaliomis darbininkų organizacijomis įvairiose TSRS vietose, 1985–1989 m. aktyviai kūrė tuometinės TSRS nepriklausomų darbininkų profsąjungas ir ekologinius judėjimus. Būdamas Lietuvos patriotu, aktyviai dalyvavo „Romuvos“ veikloje. Prasidėjus Atgimimui, įsitraukė į Lietuvos Sąjūdžio ir Žaliųjų judėjimą bei Lietuvos kultūros paveldo fondo veiklą. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais ir jos paveldo išsaugojimu.
Nuo 1988 m. birželio vidurio Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, daug prisidėjo prie Sąjūdžio iniciatyvinių grupių kūrimo įvairiuose Kauno ir jo regiono gamyklose bei fabrikuose. 1988 m. pabaigoje K. Uoka buvo išrinktas Sąjūdžio Kauno miesto tarybos nariu. Tais pačiais metais Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime išrinktas Sąjūdžio Seimo nariu ir Sąjūdžio Seimo Tarybos nariu. 1989–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Seimo tarybos sekretorius, išrinktas LPS Seimo nariu.
1988 m. įkūrė Lietuvos darbininkų sąjungą ir iki 1991 m. sausio 12 d. buvo jos pirmininkas. 1989 m. pavasarį išrinktas TSRS liaudies deputatu Kauno miesto Požėlos rajono teritorinėje rinkiminėje apygardoje. Aktyviai bendradarbiavo su Rusijos ir kitų sovietinių respublikų demokratiniais darbininkų judėjimais. TSRS liaudies deputatų pirmajame suvažiavime Lietuvos delegacijos pastangomis buvo deleguotas į suvažiavimo prezidiumą ir tapo vieninteliu prezidiumo nariu, nebūdamas sovietinės respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku.
1990 m. vasario 24 d. išrinktas į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Rokiškio rinkiminėje apygardoje Nr. 102. 1990 m. kovo 11-ąją balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. 1990 m. birželio 21 d Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Kazimierą Uoką paskyrė atkurtos Lietuvos valstybės kontrolieriumi. K. Uoka atkūrė šią instituciją ir iki 1992 m. lapkričio 26 d. jai vadovavo.
1990–1992 m., būdamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje. Priklausė Sąjūdžio Santaros frakcijai. Vėliau aktyviai dalyvavo Tautininkų sąjungos veikloje ir buvo vienas iš Tautininkų frakcijos Seime narių. Buvo Lietuvos tautininkų sąjungos narys.
1992–1996 m. K. Uoka – Lietuvos Respublikos Seimo narys, dirbo Ekonomikos komitete. 2008–2012 m. būdamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitete.
Išaugino sūnų Mindaugą ir dukrą Jūratę.
Kazimieras Uoka buvo aktyvus Lietuvos Respublikos pilietis, niekada nesitaikstė su melu ir nuolat puoselėjo Lietuvos nepriklausomybę. 2000 m. organizavo referendumą dėl rinkimų į Seimą sistemos pakeitimo, Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir valdininkų atlyginimo sumažinimo. 2006 m. įkūrė Piliečių sąšauką, kovojančią su homoseksualų kultūros platinimu Lietuvoje, kuri 2007 m. tapo kolektyviniu Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos nariu ir aktyviai dalyvavo, apribojant alkoholio reklamą.
2000 m. liepos 1 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečio proga Kazimieras Uoka apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo medaliu.
Netekome žmogaus, visą gyvenimą pasiaukojamai dirbusio Lietuvai ir kovojusio už tautines vertybes. Iki paskutinio atodūsio jis liko ištikimas ir nuoseklus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos interesų gynėjas. Buvo drąsus, sąžiningas, mokantis pasakyti tiesą ir visada ją ginantis. Netekome iškilaus Lietuvos valstybės veikėjo, didžio patrioto, tikinčio Lietuvos šviesia ateitimi.
Parengta pagal LRS pranešimą