Viena iš lietuviškų organizacijų bėdų – nario mokesčio rinkimas. Mūsų žmonės įpratę gauti, ne duoti. Būrelis mano giminaičių dirba JAV. Ten nekyla net mintis, kad kažką duos valstybė. Nori dainuoti, mokėk chorvedžiui, šokti – kolektyvo vadovui. Dukterėčios vadovaujamas kolektyvas buvo net atvykęs į Dainų ir šokių šventę, vykusią Lietuvoje.
Domėjausi istorija. Caro laikais mokslininkai mokėjo nario mokestį po 100 rublių ir… neišsilakstė. Tuos duomenis radau didelėje knygoje, lyg ir apie Joną Basanavičių, lyg ir apie Vincą Kudirką, o gal ir apie abu. Knyga veikiausiai vadinosi „Lietuvių tauta“. O ten buvo parašyta, kad Alseika (M. Gimbutienės tėvas) paaukojo net 500 rublių. Ėmiau ieškoti, ką už juos galėjo nupirkti. Paaiškėjo, kad odiniai auliniai batai kainavo… vieną rublį. Daugiau jau nereikėjo nieko aiškintis