Gegužės 20 d. Kaune, Lietuvos sporto universitete įvyko pirmoji mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Ją surengė Pasaulio lietuvių sporto asociacija (PLSA), Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Lietuvos olimpinė akademija (LOA).
Jos iniciatoriai – PLSA ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas doc. dr. Artūras Poviliūnas ir PLSA pirmasis viceprezidentas Valentinas Aleksa – pirmieji atkreipė dėmesį į tautos šiandienį ir ateities gyvenimą per sporto plėtotę. Rengdami šią konferenciją, jie rašė: ,,Lietuvių tautos, kaip ir visų kitų tautų, būtina išlikimo sąlyga – istorinė atmintis, savosios kultūros saugojimas ir kasdienis jos puoselėjimas. Siekiame apžvelgti iškiliausius pasaulio lietuvių sporto istorijos faktus, fragmentus, bibliografinius faktus <…> bei aptarti šios, tautinę savimonę stiprinančios veiklos perspektyvas. Taip pat užmirštus dėl įvairių priežasčių lietuvių išeivijos sporto organizatorius, sportininkus, sporto teisėjus, sporto žurnalistus bei sporto visuomenininkus prikelti iš užmaršties ir tinkamai įvertinti mūsų tautos istorijoje.“ Konferencijos mokslinio komiteto vicepirmininku ir organizacinio komiteto pirmininku buvo doc. dr. Artūras Poviliūnas.
Į konferenciją atvyko garbūs svečiai: konferencijos garbės pirmininkas, Prezidentas Valdas Adamkus ir garbės nariai: Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas, Marijampolės kolegijos direktorius doc. dr. Vaidotas Viliūnas ir kt.Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Starkevičius, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys Gediminas Karoblis (Norvegija), Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos pirmininkas Laurynas Rokas Misevičius (JAV), prof. habil. dr. Algirdas Raslanas, Lietuvos olimpinės akademijos Garbės prezidentas prof. habil. dr. Povilas Karoblis, prof. habil. dr. Lonas Petras Jankauskas, dr. Raimondas Baltrušaitis, dr. Antanas Banys, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius, doc. dr. Remigijus Gulbinas, doc. dr. Ramutis Kairaitis, prof. dr. Audronė Dumčienė, „Mokslo Lietuvos“ vyr. redaktorius prof. dr. Jonas Jasaitis, Kauno miesto vicemeras Vasilijus Popovas ir kiti. Konferencijos dalyviai galėjo pasidžiaugti gražiai išleistu leidiniu ,,I mokslinė konferencija PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ISTORIJA IR ATEITIES VIZIJA“ (sudarytojai: V. Aleksa, P. Kuprys, D. Majauskienė).
Po gražaus Lietuvos sporto universiteto tautinio ansamblio ,,Rasa“ pasirodymo moderatoriai V. Aleksa ir dr. D. Majauskienė pakvietė prie mikrofono doc. dr. A. Poviliūną tarti žodį, prieš įteikiant Pasaulio lietuvių sporto asociacijos apdovanojimus konferencijos garbingiausiems dalyviams. Jo Ekscelencijai Prezidentui V. Adamkui už aktyvią, nuoširdžią, nenuilstamą veiklą pasaulio lietuvių sporto bendruomenėje, visišką atsidavimą, meilę ir pagarbą savo tautiečiams bei tėvynei Lietuvai suteiktas Pasaulio lietuvių sporto asociacijos Garbės nario vardas. Šis vardas taip pat suteiktas prof. habil. dr. V. Landsbergiui.
Už konferencijos organizavimą, miesto įvaizdžio stiprinimą ir indėlį į Kauno miesto kultūrinį gyvenimą vicemeras V. Popovas įteikė mero plaketę doc. dr. A. Poviliūnui. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliai įteikti V. Aleksai, dr. P. Kupriui, dr. D. Majauskienei, L. R. Misevičiui, Jūratei Kelečienei ir kt.
Prisiminė istorinę olimpiadą Kaune
Prezidentas V. Adamkus teigė, kad pirmoji Lietuvos olimpiada, įvykusi 1938 m., buvo labai svarbus žingsnis siekiant, kad visi jauni lietuviai susijungtų į sportinę organizaciją. Jis taip pat pažymėjo: „Sportas buvo galinga, vienijanti, auklėjanti ir lietuvišką jaunimą tarp išeivijos išlaikanti jėga. Didžiuojuosi, kad man teko nuo pradžių dalyvauti lietuviškos sporto organizacijos vystymesi.“ Jis pasidalino prisiminimais iš gyvenimo išeivijoje: „Nors gyvenimas išeivijoje, ypač pirmomis dienomis, buvo gana sunkus, bet mes, sportininkai, įkūrėme Šiaurės Amerikos lietuvių sporto sąjungą. Ji suvienijo Amerikos ir Kanados lietuvius. Jos tikslas buvo sutelkti lietuvių jaunimą į vieną šeimą, kur būtų skatinama meilė ir įsipareigojimas lietuvybei bei kartu prisidedama prie fizinio ir dvasinio vystymosi.“
Pirmoji lietuvių delegacija
A. Poviliūno teigimu, 1938 m. olimpiada buvo tvirtas pamatas pirmosioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, 1978 m. į Kanadą subūrusioms po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. 1988 m. atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuva buvo pakviesta į trečiąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. „Tada net negalėjome pagalvoti, kad tai tikrai įvyks. Audringa Sąjūdžio banga ritosi per Lietuvą ir sovietų Lietuvos valdžiai, be abejo, suderinusiai su Maskva, neliko nieko kito, kaip išleisti nedidelę grupelę Lietuvos sportininkų į tolimą Australiją, kur rinkosi viso laisvo pasaulio lietuviai, – pasakojo A. Poviliūnas. – Vykome su savo trispalve rankose ir tautine giesme lūpose. Tada mūsų šalis dar nebuvo laisva, gyvenome okupacinio režimo sąlygomis.“
Ragino aktyviau bendradarbiauti
Konferencijos pranešėjai išreiškė susirūpinimą kiek nuslopusiu bendradarbiavimu su pasaulyje gyvenančiais lietuviais ir ragino komunikuoti aktyviau. Pasak doc. dr. A. Poviliūno, šiuo metu būtina dėti visas pastangas, kad pasaulyje pasklidusios sporto organizacijos susivienytų. Jis siūlė nuolat rengti konferencijas, kviesti į susitikimus ir kas ketvirti metai rengti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes Lietuvoje. „Tik čia“, – pabrėžė A. Poviliūnas.
Prie šių raginimų prisidėjo ir prof. Vytautas Landsbergis: „Gerai, kad olimpiados vyktų nuolat, nebūtinai S. Dariaus ir S. Girėno stadione, bet pasaulio lietuviškų sporto klubų nuolatinėje veikloje. Pasaulio lietuvių sporto organizacijos galėtų bendrauti dažniau.“ Profesorius paskatino patriotizmo semtis iš užsienyje šiuo metu gyvenančios plaukikės Rūtos Meilutytės: „Matome, kaip aukso medalius skina didmoterė Rūta. Tegul visus pasaulio lietuvius tai paskatina rodyti daugiau ryžto ir patriotizmo.“
Profesorius V. Landsbergis priminė 1992 m. Barselonoje vykusias XXV olimpines žaidynes ir tvirtą lietuvių sportininkų poziciją, kai olimpiečiai išsikovojo teisę atstovauti Lietuvai. Jie susilaukė gundymų. Jiems buvo sakoma: „Lietuviai, kam jums dalyvauti atskirai? Juk jūs neturite sąlygų: nei kur treniruotis, nei stovyklų. Mes duosime visas sąlygas, jūs grįšite su aukso medaliais, tik – kartu su mūsų komanda.“ Tačiau Lietuvos sportininkai, išreikšdami griežtą „ne“, atkirto: „Mes žaisime tik už Lietuvą.“
Konferencijos dalyviai turėjo išskirtinę progą pamatyti unikalius dokumentinius filmus apie Lietuvos sportininkų tautines olimpiadas. Konferencija tapo puikiu paraginimu viso pasaulio lietuviams greičiau telktis, gražiai bendradarbiauti ir dar labiau puoselėti lietuvybę, kad ir kuriame pasaulio kampelyje jie būtų..