Šiaulių universiteto Šiaurės Lietuvos tyrimų centras pirmą kartą į regiono tyrimams skirtą tarptautinę tarpdisciplininę konferenciją pakvietė 2012 m. Siekis tirti regioną kaip teritorinį, etninį ar dar kitokį darinį ir kaip reiškinį skirtingais laiko tarpsniais ir aptarti jo svarbą pasaulio raidos kontekste paskatino rengti tokias konferencijas.
Šiemet įvyko jau penktoji šios tematikos konferencija, patvirtinusi, kad Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų atstovams tyrėjams jau tapo tradicija susitikti Šiauliuose. Todėl norėtųsi apžvelgti, kas per šiuos metus pasikeitė ir kas išliko.
Pasikeitė rengėjo statusas ir jo pavaldumas: Šiaurės Lietuvos tyrimų centras reorganizuotas į Humanitarinių tyrimų centrą. Nuo 2015-ųjų tai – universiteto Mokslo instituto padalinys. Pasikeitė kai kurie centro darbuotojai ir konferencijos mokslinio komiteto sudėtis. Konferencijos tema „Regionas: laikas, erdvė, žmonės“, pasirinkta pirmajai konferencijai, pasirodė per plati. Į ją susirinko beveik 100 humanitarinių, socialinių ir tiksliųjų mokslų atstovų iš penkių valstybių. Buvo sunku net paskelbti dalyvių pranešimus dviejų dienų programoje.
Kadangi konferencijos iniciatoriai buvo humanitarai, nutarta orientuotis į šios srities mokslus. 2013 m. paminėta 1863 metų sukilimo sukaktis padiktavo temą „Regionas laisvės kovose: istorija ir atmintis.“ Tačiau po konferencijos tapo aišku, kad tokia tema yra per siaura, labiau tinkama istorikams. Joje sunkiau savo vietą rado kitų humanitarinių mokslų atstovai. Tąkart dalyvavo apie 30 mokslininkų.
Temos paieškos baigėsi 2014 m. Etnografinių regionų metams skirtos konferencijos pavadinimas „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ nebuvo keistas. Nusistovėjo ir optimalus dalyvių skaičius – 50–60. Pasirinktas tarpdisciplininės konferencijos pobūdis. Tiesa, atsižvelgiant į pranešimų temas, kasmet koreguojami sekcijų pavadinimai. Nagrinėti regioniniai aspektai istorijoje, karyboje, literatūroje, spaudoje, muzikologijoje, etnologijoje, atminties kultūroje, religijoje, kalboje ir kt..
Išlieka pastovus domėjimasis regionu kaip tyrimo objektu plačiąja prasme. Į konferencijas renkasi nemažai nuolatinių dalyvių iš įvairių mokslo įstaigų: Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Klaipėdos universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir kt. Plėtojami ryšiai su užsienio kolegomis. Glaudžiausias bendradarbiavimas yra užsimezgęs su Latvijos mokslininkais (tam tikrais atvejais regiono samprata apima Lietuvą ir Latviją). Konferencijoje yra dalyvavę pranešėjai iš Baltarusijos, Čekijos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ukrainos.
Penkiose konferencijose perskaityta per 260 pranešimų. Jais remiantis parengti ir recenzentų teigiamai įvertinti straipsniai išspausdinti tęstiniame mokslo leidinyje „Acta humanitarica universitatis Saulensis“. Pasirodė jau keturi konferencijų medžiagos tomai, kuriuos skaitytojai gali rasti internetinėje erdvėje – Šiaulių universiteto tinklalapyje.
Penktojoje konferencijoje pareiškė norą dalyvauti per 50 tyrėjų iš keturių šalių, tarp kurių net 19 iš Latvijos. Regionas įvairiais aspektais nagrinėtas dviejuose plenariniuose posėdžiuose ir sekcijose: regionas istorijoje ir karyboje; regionas kalboje ir komunikacijoje; regionas atminties ir etninėje kultūroje; regionas ideologijoje ir religijoje. Konferencija buvo skirta Saulės mūšio metams, nes norėta atkreipti dėmesį į 1236 m. įvykusį Saulės (dar vadinamą Šiaulių) mūšį ir paminėti miesto 780-ąjį gimtadienį. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Šiaulių miesto mero pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas. Apie mūšio įamžinimą kalbėjo ir su tuo susijusius rūpesčius išsakė Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys. Dvi dienas trukusioje konferencijoje diskutuota, dalytasi įžvalgomis. Po konferencijos svečiams buvo sudaryta galimybė apžiūrėti prieš 30 metų sukurtą didžiausią Lietuvoje 200 kvadratinių metrų vitražą „Saulės mūšis“ (autorius – Kazys Morkūnas), puošiantį „Saulės“ koncertų salę, ir aplankyti Šiaulių pasididžiavimą – Fotografijos muziejų.
Norėtųsi pasidžiaugti, kad kasmet pavyksta rasti rėmėjų, kurie padeda rengti įvairias kultūrines pažintines programas. 2013 m. konferenciją parėmė Šiaulių miesto, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybės, LR Seimo narys Arvydas Mockus. Jų dėka galėjo įvykti išvažiuojamasis posėdis, kurio metu pranešimai skaityti konkrečiose laisvės kovų atminties vietose: Šiauliuose, Šiaulių rajone, Radviliškyje, Paberžėje ir kt. Šiaulių „Aušros“ muziejus suteikė galimybę konferencijos dalyviams apžiūrėti Chaimo Frenkelio vilą, jos nuolatines ekspozicijas ir parodą „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, diskutuoti neformalioje aplinkoje. Nuolatinė konferencijos rėmėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Tarp rėmėjų yra ir „Šiaulių energija“ (2015 m.).
Šiais metais dar kartą buvo nutarta kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą su prašymu paremti tradicinį tarptautinį mokslo renginį. Norėta įtraukti į konferencijos programą kviestinius pranešėjus iš užsienio. Nudžiugino vertinimas, kad paraiška „finansuotina“, tačiau greitai teko nusivilti, nes paaiškėjo, kad ji nebus finansuojama, nes šiam renginiui nėra likę lėšų. Beje, išlaidos svečiams atvykti ir apgyvendinti nesiekė net 500 eurų. Teko kviestinių pranešėjų atsiprašyti ir šio sumanymo atsisakyti. Deja, jau ne pirmą kartą susidūrėme su LMT „žaidimu žodžiais“. Toks šios institucijos požiūris kuria prielaidas menkinti užsienio kolegų pasitikėjimą Šiaulių universiteto ir apskritai Lietuvos mokslininkais. Kokias išvadas gali padaryti švedų ar olandų profesorius, sutikęs atvykti ir skaityti pranešimą plenarinėje sesijoje, kai paskutinę minutę jo vizitas atšaukiamas? Tai rodo ir nepagarbą rengėjams, siekiantiems sudaryti galimybę konferencijos dalyviams išgirsti žymių pasaulio mokslininkų įžvalgų.
Puoselėjant nuostatą, kad regionas yra pasaulinio masto reiškinys, kuris neturi būti tyrinėjamas vien Lietuvos kontekste, svarbu plėtoti mokslinius ryšius su pasaulio tyrėjais ir tarpininkauti, skleidžiant tarptautinę patirtį Lietuvoje. Tai daro ir nori ateityje daryti Šiaulių universiteto mokslininkai. Jie kviečia visus Lietuvos mokslininkus, tyrinėjančius regioninį diskursą, aktyviai dalyvauti būsimose konferencijose. Penkerių metų patirtis parodė, kad mokslinis regiono tyrimas yra sudėtingas, įdomus ir daugiakryptis procesas