Baltijos–Jis pastebėjo, kad didžiausią grėsmę kelia mūsų neveiklumas ir negebėjimas ginti savo vertybes: „Vienas didžiausių žmonijos pasiekimų bet kurioje pasaulio dalyje yra žmonių ir valdžios ryšys – ne kai stipresnis kontroliuoja silpnesnį, bet kai yra galimybė pasirinkti, kokioje santvarkoje gyventi, priimti sprendimus vadovaujantis sąžiningu demokratišku procesu, gyventi įstatymus gerbiančioje visuomenėje, saugoti asmens laisves. Nors JAV remiasi šiais idealais, daugiausia galimybių turime tada, kai šių vertybių laikosi visas pasaulis. Tai skatina bendruomeniškumą, saugumą, prekybos partnerius, kitus žmones, galinčius prisidėti savo idėjomis ir pastangomis.“
Ambasadorius tvirtino, kad JAV gerovė priklauso nuo demokratijos, rinkos ekonomikos ir apskritai saugumo visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu Baltijos šalys yra tarsi vedlys: jei jos klesti, tai JAV ir visas pasaulis gali tikėti ateitimi. „Kodėl JAV turėtų rūpintis Baltijos šalių saugumu? Jei kokia nors šalis turi sunkumų, tai žinome, kad tik laiko klausimas, kada jų turėsime ir mes. Baltijos šalys yra įkvepiantis demokratinės raidos pavyzdys. Blogiausia, kas gali nutikti, yra tai, kad žmonės gali pamiršti, laikytis nuošalyje, palikti šią pasaulio dalį iki galo neprijungtą prie transatlantinės ir demokratinės bendruomenės“, – sakė ambasadorius.
Kalbėdamas apie NATO vaidmenį, jis pažymėjo: „Tiesą sakant, didžiausia NATO saugumo problema esame mes patys. Jei neturime valios, pasitikėjimo ir galimybių laikytis savo vertybių, ginti žmonių, kurie laikosi tų pačių nuostatų, keliame pavojų patys sau, nes tai atveria galimybių, kuriomis gali pasinaudoti kiti. Tai žinodami, rengiamės kitą mėnesį Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Esu patenkintas tuo, kas vyksta. NATO priėmė sprendimų dėl JAV dalyvavimo Baltijos valstybėse. Tai bus daugiašalės, operatyvios ir nuolatinės pastangos. Jos parodys, kad NATO nejuokauja, kad galime apsaugoti ir apsaugosime valstybes nares. Praėjus aštuoneriems metams nuo Albanijos ir Kroatijos prisijungimo prie organizacijos, NATO siekia, kad jos sąjungininke taptų ir Juodkalnija.
Vis dėlto turiu pasakyti, kad man kelia nerimą keli dalykai. NATO nesiima aktyvių veiksmų, kad išspręstų krizes aplink savo teritoriją: Ukrainoje, Gruzijoje, Sirijoje, Libijoje, Afganistane ir pan. pagrindinis NATO viršūnių susitikimo tikslas yra dar kartą pabrėžti kolektyvinę gynybą ir taip atbaidyti bet kokią agresiją.“
Ambasadorius Kurtas Volkeris yra pagrindinis JAV užsienio ir nacionalinio saugumo politikos ekspertas, turintis apie 30-ties metų patirtį valdžios, akademinio ir privataus sektorių pajėgumų srityje. Jis yra Vašingtone įsikūrusio Arizonos valstijos universiteto McCaino tarptautinės lyderystės instituto vykdomasis direktorius. Be to, jis yra Džono Hopkinso (John Hopkins) universiteto Pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos Transatlantinių santykių centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, Atlanto Tarybos vyriausiasis patarėjas ir Prancūzijos Provanso Ekso IAU koledžo patikėtinis.
Kurtas Volkeris yra ir konsultantas tarptautinio verslo klausimams, „Capital Guardian Funds Trust“ direktorių tarybos narys, buvęs „BGR Group“ tarptautinės grupės vykdomasis
direktorius. Jis dėstė transatlantinių santykių kursą Džordžo Vašingtono (George Washington) universiteto Elioto tarptautinių santykių mokykloje.
Apie BAFF
Baltijos–Amerikos laisvės fondas (angl. BAFF) veikia Baltijos valstybėse nuo 2010 m. rudens. Informacija iš Jungtinių Amerikos Valstijų jau pasiekė Baltijos valstybes per daugiau nei 330 programos dalyvių ir 5 ekspertus, kurie buvo priimti į Baltijos ir Amerikos dialogo programą. Šia programa siekiama siųsti Baltijos valstybių ekspertus į Jungines Amerikos Valstijas pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis.
Birželio 20 d. šimtai BAFF programų dalyvių, fondo valdybos bei viešojo ir privataus sektoriaus lyderių iš Baltijos valstybių susirinko Rygoje. Jie dalyvavo K. Volker paskaitoje ir paminėjo 5-ąjį Fondo jubiliejų. Tuo metu Nacionalinėje Latvijos bibliotekoje vyko paroda „Galimybė, kuri pakeitė jų gyvenimą”, kurioje buvo galima susipažinti su įkvepiančiomis 22 BAFF alumnų istorijomis.
Baltijos–Amerikos laisvės fondo misija – per švietimo ir mainų programas sustiprinti ryšius tarp Junginių Amerikos Valstijų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos, sutelkiant dėmesį į ekonomikos augimo ir demokratijos puoselėjimo procesus. Per penkerius veiklos metus BAFF tapo prestižine stažuočių programa. Tai patvirtina didelė konkurencija tarp norinčiųjų, nes tik vienas iš dešimties yra apdovanojamas BAFF stipendija. Paraiškos gali būti teikiamos du kartus per metus, o daugiau informacijos galima rasti svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org.
Pagrindiniai kriterijai, renkantis stipendijos gavėją, yra jo motyvacija ir aiški ateities vizija, jos suderinamumas su BAFF misija, akademiniai ir profesiniai pasiekimai, gerai mokėti anglų kalbą. Visi Baltijos–Amerikos laisvės fondo programos dalyviai po stažuotės įsipareigoja bent dvejiems metams grįžti į Lietuvą pasidalinti savo žiniomis, panaudoti jas Lietuvos socialinės, politinės ir verslo aplinkos tobulinimui. Dalyvavimas Baltijos–Amerikos laisvės fondo programoje yra nemokamas, o stipendijos gavėjai išrenkami konkurso būdu. Parengta pagal Baltijos–Amerikos laisvės fondo (BAFF) 2016 m. birželio 22 d. pranešimą