Lietuvoje šiuo metu atnaujinta daugiau nei 350 daugiabučių, tačiau tik apie 5 proc. jų gyventojų pasinaudojo galimybe ant stogo įsirengti saulės kolektorius ir taip per metus sumažinti išlaidas karštam vandeniui nuo 40 iki 60 proc., o šiltuoju metų laiku – net iki 90 proc. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tyrėjas Rokas Valančius teigia, kad mums dar trūksta informacijos apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Mitą, kad Lietuvoje atsinaujinančiai energetikai yra nepalankus klimatas, jis paneigia Rytų Vokietijos pavyzdžiu, kurioje daugumą stogų jau dengia saulės kolektoriai.
Veiksmingesni – plokštieji saulės kolektoriai
Pasak Saulės kolektorių pritaikymą, vykdant daugiabučių namų renovaciją, tyrusio specialisto, norint sumažinti karšto vandens išlaidas, pasitelkiant Saulę, reikia žinoti kelis esminius aspektus. Jis siūlo naudoti plokščiuosius saulės kolektorius, kurie yra pigesni, pasižymi ilgesniu tarnavimo laiku ir didesniu atsparumu aplinkos poveikiui nei vakuuminiai kolektoriai. „Nors vakuuminiai kolektoriai turi privalumų (mažesni šiluminiai nuostoliai, pasiekiama aukštesnė darbinė temperatūra), tačiau tyrimai parodė, kad sistemos su vakuuminiais saulės kolektoriais pagamina tokį patį arba net mažesnį energijos kiekį iš vieno kvadratinio metro bendrojo paviršiaus ploto per metus“, – akcentuoja R. Valančius.
Dažniausiai daroma klaida, atnaujinant daugiabučius – prastas investicinis projektas. Investicinio projekto rengėjas turėtų turėti specializuotą įrangą tokių sistemų modeliavimui („T*Sol“, „Polysun“ ar kt.). Iš anksto reikia numatyti patalpas akumuliacinėms talpoms įrengti, įvertinti esamą stogo plotą ir jo konstrukciją.
Atsipirkimo laikas – 10 metų
Nors gyventojai vis daugiau sužino apie saulės kolektorių sistemas, darbus sustabdo gana didelė šių sistemų kaina ir atsipirkimo laikas. „Vidutinis saulės kolektorių atsipirkimo laikas yra apie 10 metų, nevertinant valstybės paramos, tačiau jis priklauso nuo daugelio veiksnių: įrengtos sistemos tipo ir tinkamos eksploatacijos, centralizuotai tiekiamos šilumos kainos ir kt.“, – teigia R. Valančius. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad vidutinė šeima, gyvenanti nerenovuotame daugiabutyje, suvartoja 2,5 kub. m karšto vandens per mėnesį. Norint padengti apie 50 proc. karšto vandens poreikio per metus, reikėtų kiekvienam butui įrengti 1,8 kv. m efektyvaus paviršiaus ploto saulės kolektorių ir 90 litrų akumuliacinę talpą. Investicijos į tokią sistemą būtų apie 380 eurų kv. metrui, nevertinant projektavimo darbų. Atsižvelgiant į galimą valstybės paramą, tokia sistema atsipirktų vidutiniškai per 6–7 metus. Dauguma atvejų, renkantis kokybiškus vakuuminius saulės kolektorius, sistema būtų brangesnė, atsipirkimo laikas 2–3 metais ilgesnis.
Specialistas teigia, kad nemažai gyventojų jau žino apie 35 proc. valstybės paramą daugiabučių namų renovacijai, tačiau labai trūksta informacijos ir paramos individualių namų gyventojams. Paramos sistema (iki 30 proc.) per Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą veikia jau keletas metų, o kasmet paskirta pinigų suma išdalinama per keletą dienų. „Saulės kolektorių ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimas individualiuose namuose yra gerokai paprastesnis nei daugiabučiuose namuose, tačiau atsipirkimo laikas dažniausiai būna ilgesnis.
Statant naują namą arba renovuojant seną, reikėtų pagalvoti apie visas atsinaujinančios energijos rūšis (saulės kolektorius, saulės baterijas, šilumos siurblius ar kt.). Jeigu nėra galimybės šių sistemų įsirengti iš karto, vertėtų pagalvoti apie galimybę tai padaryti vėliau. Pavyzdžiui, pagrindinį stogo šlaitą orientuoti į pietų pusę, katilinėje numatyti vietą akumuliacinei talpai“, – pataria R. Valančius.
KTU fotoarchyvo nuotr.
Būtina rinktis kokybiškus įrenginius
Vienas svarbiausių etapų, įrengiant saulės kolektorių sistemą, – komponentų pasirinkimas. Mokslininkas pripažįsta, kad žmonės dažnai nusivilia atsinaujinančių energijos šaltinių teikiama nauda būtent todėl, kad neteisingai pasirenka įrangą ar jos tiekėją. „Dažnai sutaupoma perkant brangesnę, bet kokybišką įrangą“, – teigia R. Valančius. Jis rekomenduoja rinktis žinomų įmonių produkciją, kuriai suteikiamos ilgalaikės gamintojo, o ne pardavėjo garantijos. Mokslininkas skatina gyventojus ir organizacijas aktyviai domėtis valstybės ir Europos Sąjungos skiriamomis kompensacijomis bei rinktis tokius projekto rengėjus, kurie užtikrintų kokybiškų produktų ir optimalių sprendinių parinkimą.