Sumanymas išgauti energiją iš aukštų bangų nėra naujas, tačiau kaip pakinkyti mažesnes bangas, tokias, kaip Baltijos jūros? Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas, technologijos mokslų daktaras Egidijus Kasiulis sako, kad pasiūlymų yra daug, tačiau jie nieko verti, jei nėra naudingi finansiškai. Sukurti praktiškai pritaikomus metodus – labai sudėtinga, tačiau įmanoma užduotis.
E. Kasiulis disertaciniame moksliniame darbe atliko daugybę Baltijos jūros bangų statistinių tyrimų apie Baltijos jūros bangų pokyčius per pusę amžiaus. „Mano magistrinio darbo vadovas profesorius Petras Punys, hidroenergetikos specialistas, renkantis disertacijos temą, pasiūlė pasidomėti bangų energetika. Tuo metu tai buvo visiškai nauja, Lietuvoje dar nenagrinėta mokslų sritis. Mokslininkas stažavosi prestižiniame Danijos Olborgo universitete, Bangų energetikos tyrimų grupėje. Tyrimų išvada: vidutinis Baltijos bangų aukštis vis mažėja, tačiau audros dažnėja. Būtent į audrų bangas krypsta E. Kasiulio žvilgsnis.
Sudėtingi procesai
„Yra keli variantai, kaip iš bangų išgauti energiją: naudojant linijinį generatorių, slėgines hidraulines sistemas, specialius baseinus, į kuriuos bangų suvarytas vanduo sukeltų nedidelę patvanką, arba panaudojant uždaras kameras, kuriose elektrą gamintų bangų spaudžiamas oras, ir pan.“, – pasakoja E. Kasiulis. Pasaulyje šiuo metu veikia tik viena daugiaturbinė bangų jėgainė – Ispanijoje, Biskajos įlankoje. Dar apie 50 bangų jėgainių prototipų yra bandomi ir sunku pasakyti, ar kuris iš jų tiks Baltijos jūros sąlygomis.
„Manau, kad tai tik tyrimų pradžia. Didžiausias dėmesys ir lėšos dabar skiriama ten, kur yra stipriausias potencialas, kur bangos yra pačios aukščiausios ir galingiausios. Europoje tai yra Atlanto vandenyno pakrantės. Pavyzdžiui, mūsų Baltijos jūros kaimynai švedai tam skiria daug dėmesio, bet jie nesidomi Baltija. Didžiausias jų tyrimų centras yra Šiaurės jūros pusėje. Taigi visi įrenginiai, skirti komerciniam naudojimui, sukurti vandenynų sąlygoms. Jei tokį įrenginį atvežtume į Baltijos jūrą, nieko gero iš to nebūtų“, – sako E. Kasiulis.
Geriausio varianto, kaip pažaboti Baltijos bangas, mokslininkas ieško jau šeštus metus. Nors jūros bangų pasauliniai ištekliai – milžiniški, jų naudojimo pažangą stabdo sudėtingos jūrinės sąlygos. „Didelės apkrovos dirbant normaliu režimu, dar didesnės – audrų metu. Jūros vanduo nėra draugiškas metalui, daug darbų vyksta po vandeniu ir t. t. Bangų energija turi tendenciją didėti toliau nuo kranto, tačiau tolstant nuo kranto darbai brangsta“, – sako mokslininkas.
Nauji sprendimai
„Turbinas, kurios gamintų elektros energiją, galima statyti netoli kranto – bangolaužiuose, panašiuose, kokie yra Klaipėdos jūrų uoste. Bangolaužius galima rekonstruoti, į juos instaliuojant turbinas, kurios gamintų elektros energiją. Bangolaužis skirtas išskaidyti bangų energiją, tačiau ją galėtume paversti elektra. Idėja – gana paprasta, nereikia dirbti atviroje jūroje. Turbina montuojama sausoje vietoje, galima bet kada prieiti, o esant reikalui, pataisyti. Tai vienas iš variantų, kuris gali būti įgyvendintas ir Lietuvoje“, – įsitikinęs mokslininkas.
Tirdamas Baltijos bangas, E. Kasiulis pastebėjo ir daugiau įdomių faktų. „Pastebėjau, kad šiame amžiuje padažnėjo aukštų bangų atvejų, kai anksčiau jų nebūdavo, pavyzdžiui, rugpjūčio ar kovo mėnesiais.“ Bet kokiu atveju sezoniškumas vis dar išlieka svarbus veiksnys. „Vasarą bangų energetiniai ištekliai Lietuvoje yra net du tris kartus mažesni nei žiemą, tačiau žiemą daugiau energijos ir reikia. Jei audrų padaugėja žiemą, tai yra puiku“, – sako specialistas.
Kitas žvilgsnis į jūrą
„Bangas matau per kompiuterio ekraną, per skaičius, analizę. Anksčiau, būdamas prie jūros, galvodavau, kaip gražu: poilsis, vėjas… O dabar dairausi, kaip bangos dūžta, kurioje vietoje jos pradeda prarasti energiją“, – pasakoja mokslininkas. Ten, kur banga lūžta, dalis energijos jau būna prarasta, todėl šioje vietoje statyti jėgaines nėra geriausia vieta. „Kiekviena banga turi savo ilgį ir aukštį. Toje vietoje, kur gylis yra pusė bangos ilgio, banga pradeda prarasti savo energiją. Klaipėdos bangolaužius aukštesnės bangos pasiektų, praradusios apie 30 proc. energijos. Tai nėra blogas variantas, tačiau puikiai iliustruoja, kodėl, norint išgauti daugiau bangų energijos, reikia keliauti kuo toliau į jūrą“, – sako E. Kasiulis.
Klaipėdos jūrų uostas planuoja rekonstrukciją. Tai būtų puiki proga panaudoti ASU mokslininko patirtį ir bangolaužiuose įdiegti jėgaines. Ar šis ambicingas planas bus įgyvendintas, paaiškės jau netolimoje ateityje.
Autorė yra ASU Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja