Amsterdamo paktas – labai svarbus žingsnis Europai, tačiau būtina stiprinti vyriausybių bendradarbiavimą ir pasiryžimą, kad planas iš tiesų duotų naudos piliečiams. Miestų darbotvarkės paktas, kurį 2016 m. gegužės 30 d. Amsterdame priėmė ES ministrai, gali prisidėti prie realios pažangos, sprendžiant dideles miestų problemas: oro kokybė, migrantų įtraukimas, būstas, skurdas. Tačiau šį paktą tinkamai įgyvendinti būtinas visų valdymo lygmenų ilgalaikis įsipareigojimas. Tokią poziciją Europos regionų komiteto organizuotame forume išdėstė vietos, regionų, nacionalinių ir ES institucijų atstovai.
Regionų komiteto kartu su Nyderlandų savivaldybių asociacija, Nyderlandų provincijų asociacija, Amsterdamo miestu, Šiaurės Olandijos provincija, ES regionų ir miestų atstovais surengtame ES miestų darbotvarkės forume ES miestų darbotvarkės paskelbimas buvo pavadintas ilgai lauktu laimėjimu. „Po daugiau kaip dešimtmetį trukusio laukimo, ES miestų darbotvarkė tapo labai svarbiu žingsniu Europai. Sujungus svarbius ES teisės aktus ir įtraukus visus valdymo lygmenis, teisės aktai ir politikos priemonės geriau tenkins realius mūsų augančių miestų poreikius. Vis dėlto finišo linijos dar nepasiekėme – dar pati pradžia ir mūsų sėkmė priklauso nuo nuolatinio visų sprendimus priimančių subjektų, įskaitant ES institucijas, valstybes nares, miestus ir regionus, įsipareigojimo“, – pareiškė Europos regionų komiteto pirmininkas Markku Markkula.
„Mūsų miestai susiduria su iššūkiu – kaip sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, kad su klimato kaita būtų kovojama taip, kad nenukentėtų verslas ir ekonomikos augimas, kartu siekiant užtikrinti saugų ir stabilų energijos tiekimą tuo metu, kai nestabilumas didėja ir santykiai su energiją eksportuojančiomis šalimis yra įtempti. Sprendimas – energijos vartojimo efektyvumas, bet reikia, kad viešasis ir privatusis sektoriai geriau bendradarbiautų. Todėl ir tikimės, kad ES miestų darbotvarkė suteiks realią progą paskatinti miestus pasinaudoti esamomis finansavimo galimybėmis ir pagerinti visų suinteresuotų partnerių bendradarbiavimą“, – sakė Lietuvos Respublikos aplinkos viceministrė, atsakinga už pastatų renovaciją, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narė ir ECR frakcijos koordinatorė Regionų komitete Daiva Matonienė.
ES miestų darbotvarkė buvo sukurta, siekiant įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į ES ir nacionalinės politikos formavimą ir padidinti politikos efektyvumą. Darbotvarkė leis vietos ir regionų valdžios institucijoms kartu su ES ir nacionalinėmis institucijomis parengti veiksmų planus, reaguojant į didžiuosius miestų iššūkius, tokius kaip oro kokybė, migrantų įtraukimas, miestų skurdas ir būsto trūkumas. Pasiūlymai leis įvairiems valdymo lygmenims imtis bendrų iniciatyvų ir jomis prisidėti prie naujų teisės aktų rengimo bei pagerinti galiojančias ES taisykles.
Europos Komisijos sprendimas pritaikyti vietos ir regionų valdžios institucijoms remti skirtoms ES miesto politikos priemonėms vieno langelio principą buvo teigiamai įvertintas vietos vadovų kaip svarbus žingsnis, skatinant miestų prieigą prie finansavimo ir išdėstant esamas galimybes ir koordinavimo poreikius.
Apie Europos regionų komitetą
Šis komitetas yra visų ES valstybių narių regionų ir vietos atstovų asamblėja. Komiteto, kuris buvo įsteigtas 1994 m. pasirašius Mastrichto sutartį, misija – įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į ES sprendimų priėmimo procesą ir informuoti jas apie ES politiką. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija konsultuojasi su Komitetu dėl regionams ir miestams aktualios politikos. Visi 350 Europos regionų komiteto narių ir 350 pakaitinių narių, norėdami jais tapti, turi turėti savo regiono ar miesto rinkėjų mandatą arba būti politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai.
Parengta pagal Europos regionų komiteto pranešimą.