Interviu su viešojo valdymo tyrėju iš JAV Centrinės Floridos universiteto
„Žmonės netenka galios demokratijoje, kai jais lengva manipuliuoti“, – sako Thomas A. Bryer, Kauno technologijos universiteto tyrėjas, vizituojantis viešojo valdymo studijų krypties dėstytojas. (Apie šį, savo lietuviškąsias šaknis atradusį mokslininką jau rašėme „Mokslo Lietuvos“ Nr. 7 (561).) T. Bryer nuomone, kalbėdami apie kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo (Donald John Trump) kandidatūrą, turėtume klausti, ne kaip jį įveikti, o kaip suteikti balsą tiems žmonėms, kuriems šis kandidatas skelbiasi atstovaujantis.
Centrinės Floridos universiteto Viešojo valdymo centro direktorius teigia, kad neįmanoma prognozuoti, kaip baigsis JAV prezidento rinkimai lapkritį. „D. Trumpas prisistato kaip teisingumo ir tvarkos kandidatas. Amerikoje pastaruoju metu įvyko daug prievartos aktų, o terorizmo išpuoliai pasaulyje gali pasikartoti. Asmuo, teigiantis, kad užtikrins fizinį, karinį ir ekonominį saugumą, yra labai patrauklus piliečiams, jaučiantiems grėsmę“, – teigia T. Bryer. Jo nuomone, pagrindinė D. Trumpo būsimos oponentės H. Clinton problema yra ta, kad nemažai amerikiečių jos nemėgsta už ankstesnę veiklą.
Pasak T. Bryer, politika domėtis privalo kiekvienas žmogus, norintis būti atsakingas už savo laisves ir teises: „Jei nesidomi politika – tavo gyvenimas tau nepriklauso.“ Jis primena, kad lietuviai, manantys, jog JAV politika su mūsų valstybe yra nesusijusi, turėtų suprasti, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas gali turėti realios įtakos visiems mūsų visuomenės gyvenimo aspektams.
– Įsivaizduokime, Donaldas Trumpas – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Gera tai ar bloga žinia JAV, Europai, pasauliui?
– „Gerai“ ir „blogai“ yra reliatyvios sąvokos. Donaldas Trumpas neturi darbo vyriausybėje patirties. Todėl sunku prognozuoti, ką ir kaip iš tikrųjų jis darys, jei bus išrinktas prezidentu. Ar sveikatos apsaugos paslaugos bus lengviau pasiekiamos amerikiečiams? Ar jo politika padės sukurti naujų darbo vietų arba persikvalifikuoti jau dirbantiems? Ar ji padės apsisaugoti nuo smurto išpuolių tarp skirtingų rasių ir etninių grupių? Kaip palaikyti taiką JAV ir Europos pasienio regionuose? Ar jo politika padės sunaikinti teroristinius tinklus?
Deja, šis kandidatas nedaug kalba konkrečiai. Gali būti, kad jis peržiūrės prekybos susitarimus, o tai galbūt leis sukurti darbo vietų amerikiečiams. Gali peržiūrėti NATO įsipareigojimus. Gali stengtis įvesti griežtesnę imigracijos politiką. Gali padaryti taip, kad amerikiečiams taptų dar lengviau įgyti ginklą ir teisę jį nešiotis. Aš manau, kad NATO įsipareigojimų peržiūrėjimas yra pavojingas ir Lietuvai, ir Europai, ir pačioms JAV. Antra vertus, toks prezidentas, kaip D. Trumpas, suteiktų galimybę kritiškai pažvelgti į tai, kaip veikia NATO. Nėra nieko bloga klausti ir diskutuoti. Blogai, jei bus vykdoma politika be kritinės analizės ir atviros diskusijos su pasaulio bendruomene. Tokiu atveju, pasekmės iš tiesų gali būti gana rimtos.
– Kodėl lietuviams turėtų būti įdomūs JAV prezidento rinkimai? Kokią įtaką JAV prezidentas galėtų turėti mūsų valstybei?
– Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas gali turėti įtakos viso pasaulio šalių susitarimams ir įsipareigojimams. Prekybos susitarimai gali paveikti tiek JAV, tiek Europos šalių ekonomiką. JAV sprendimai dėl pabėgėlių gali pakeisti nuostatas į pabėgėlių priėmimą Europoje ir Lietuvoje. Įsipareigojimai teikti karinę pagalbą gali turėti svarbių pasekmių Lietuvai. Todėl JAV prezidentas – žiūrint tiek iš ekonominės, tiek iš karinės, tiek iš socialinio saugumo perspektyvos – gali turėti labai realių galių paveikti tiek Lietuvos politiką, tiek jos žmonių gyvenimą.
– Populiariausias tiek D. Trumpo šalininkų, tiek jo rinkimų kampanijos argumentas yra kaltinti Hillary Clinton: „Ji – melagė“ ir panašiai. Ką apie tai manote?
– Tiesa, kad daugelis Amerikos rinkėjų nepuoselėja karštų jausmų Hillary Clinton, netgi jos nemėgsta. Tačiau, bendrai kalbant, žmonės nebalsuoja už kandidatą dėl to, kad nemėgsta jo oponento. Daugelis Amerikos rinkėjų yra išsigandę. Jie jaučia ekonominio nesaugumo keliamą grėsmę, jiems nerimą kelia darbo vietų trūkumas. Algos jau kelerius metus nekilo, didėja nusikalstamumas, rasinė įtampa ir ryškus socialinių vertybių pokytis, kurį gerai iliustruoja atvejai, susiję su homoseksualių porų santuokomis bei translyčių asmenų teisėmis. Tokia rizika, nesvarbu, ar reali, ar išgalvota, yra puikus fonas tokiam kandidatui kaip D. Trumpas. Jis žada būti nepalenkiamai tvirtu kiekvieno amerikiečio gynėju.
H. Clinton leidžia suprasti, kad jos prezidentavimo metu bus tęsiami pokyčiai, kad ji padės visuomenei susidoroti su sunkumais, kurie neišvengiamai kyla iš bet kokių socialinių, ekonominių ir kitokių permainų, ir kad šviesesnė ateitis matoma horizonte. O D. Trumpas gali pasirodyti kaip tas kandidatas, kuris sustabdys pokyčius, užgesins gaisrus ir apsaugos tuos, kuriuos labiausiai palietė dabartinė suirutė ir netikrumas.
– D. Trumpas, atrodo, rado kelią į žmonių širdis, jis veikia jų emocijas. Kaip jį įveikti?
– Daug svarbiau yra suprasti, kad masės, kurias valdo emocijos, nėra gerai informuotos. Jungtinių Amerikos Valstijų įkūrėjai kalbėjo apie tai, kad negalima patikėti žmonėms atstovauti savo patiems interesams, kadangi jie yra valdomi emocijų, todėl jiems sunku suprasti, kas naudinga. Būtent dėl to mes turime atstovaujamosios demokratijos sistemą, kurioje visuomenės išrinkti atstovai turėtų priimti apgalvotus ir racionalesnius sprendimus.
Iškyla labai svarbus klausimas: kaip paruošti piliečius proto argumentais pagrįstam dalyvavimui demokratijoje? Kaip padėti jiems labiau suprasti save ir kitą, kad, spręsdami, už ką balsuoti, jie sprendimą giliai apgalvotų? Tai – ypač svarbus klausimas, ant kurio laikosi demokratinių visuomenių ateitis. Kad būtų atskleistas informuotos, dalyvaujančios pilietinės visuomenės potencialas, turi įvykti svarbūs pokyčiai, kuriems reikia ne vienerių metų: turi pasikeisti švietimo sistema, medijų vaidmuo visuomenėje ir kiti aspektai.
Antra vertus, jei tikslas būtų įveikti D. Trumpą, tikriausiai geriausia strategija būtų ne stengtis pakeisti žmonių, kurie jį remia, mąstymą, o sukurti abejonių, kad šie rinkėjai nuspręstų nebalsuoti. Tai, kad žmonės nemėgsta H. Clinton, yra pati didžiausia jos kampanijos grėsmė. Kai kampanija pagrįsta neigiamais jausmais, žmonių aktyvumas gali būti mažas. Mažas rinkėjų aktyvumas gali išeiti į naudą D. Trumpui, kurio rėmėjai, atrodo, yra labiau entuziastingi.
– Vyrauja nuomonė, kad ir kas būtų išrinktas JAV prezidentu, šalies demokratija ir jos valdymo sistema yra tokia stipri, kad beveik neįmanoma padaryti didelės žalos.
– Amerikos valdymo sistemoje yra aiškus galių atskyrimas ir funkcijų pasiskirstymas. Be to, veikia 50 valstijų ir tūkstančiai vietinių savivaldos institucijų. Sukurta sistema pagrįsta pusiausvyra ir atskaitomybe. Jei prezidentas bando įgyvendinti programą, kuri yra nepopuliari arba netarnauja šalies interesams, įstatymų leidimo organai, teismai ar bet kokia kita valstijos ar vietinės valdžios institucija turi galimybę bent jau sušvelninti padarinius.
Tačiau prezidentas turi daug – formalių ir neformalių – galių. Tai, ką ir kaip prezidentas kalba, gali paveikti visuomenės nuotaikas ir vertybes. Sutartys, prekybos susitarimai, kariniai įsipareigojimai, teisinės bylos yra realūs vyriausybės įrankiai, kuriais kuriama politika. Sprendimai šiuo lygiu gali būti priimti nedalyvaujant jokiai kitai valstybės valdymo aparato atšakai. Taigi, šiuo atžvilgiu, ir žala, ir nauda gali būti gana didelės.
– Pastaruoju metu pasaulyje padaugėjo populistų politikų. Kokia to priežastis?
– Baimė ir netikrumas. Pokyčiai visuomenėje kelia iššūkį „tradiciniam“ ar „patogiam“ gyvenimo būdui, t. y. tokiam gyvenimui, kuris prisimenamas iš „senų laikų“ ir kuris, greičiausiai, nebegrįš. Pokyčiai niekada nėra lengvi – nei šeimoje, nei organizacijoje, nei visuomenėje. Turime suprasti, kad mūsų bendruomenės susiduria su rimtomis grėsmėmis. Tačiau įprastinė reakcija dažniausiai būna – užsirakinti rūsyje, kai dega visi viršutiniai namo aukštai. Gal tą gaisrą ir užgesinsime, gal jis pats užges, tačiau namas jau niekada nebus toks pats. Turime turėti planą, kaip jį atstatyti naujos tikrovės kontekste.
– Kokį vaidmenį atlieka populistai?
– Populistai politikai pažadina ir mus, kaip visuomenę, ir mūsų vyriausybę. Jie įgarsina piliečių baimes ir nerimą. Be jų, tikriausiai net nesužinotume, dėl ko didesnė dalis žmonių labiausiai nerimauja. Jie suteikia balsą tiems, kurie nedalyvauja politiniame diskurse. Būtent todėl svarbiausias tikslas yra ne kovoti su tokiais kandidatais, o atpažinti, kam jie atstovauja, ir išmokti tuos žmones įtraukti, prasmingai dalyvauti priimant sprendimus, kurie keičia jų gyvenimą.
– „Brexit“ atvejis parodė, kad žmonės nelinkę tyrinėti ir ieškoti visos informacijos. Ar yra koks nors būdas informuoti žmones, kuriems nerūpi faktai?
– Faktai keičiasi kasdien. Daug svarbiau atrasti būdų, kuriais galėtume paskatinti visus piliečius dalyvauti dialoge, pokalbyje, neskirstant jų į geriau išsilavinusius, turtingesnius ar turinčius geresnių pažinčių. Tyrimai rodo, kad piliečiai, dalyvaujantys diskusijoje, tampa ir labiau informuoti, ir labiau linkę priimti skirtingus požiūrius bei vertybes. Net ir priėmus tokį sprendimą, kaip „Brexit“, mes galime su juo nesutikti, bet reikia bent suprasti priežastis, dėl kurių jis įvyko. Niekada negalima sakyti: „Rinkėjai yra kvaili.“ Rinkėjai priima sprendimus, kurie pagrįsti jų gyvenimo patirtimi ir mąstymu. Suteikdami jiems galimybę atvirai kalbėti ir dalintis savo nuomone su kitais, sukuriame naują patirtį, kuri paveiks ir ateities sprendimus.
– Kodėl žmonėms turėtų rūpėti politika? Ir kas svarbiau – domėtis nacionaline ar tarptautine politika?
– Politika yra procesai, o politikai – žmonės, kuriantys mūsų laisves, galimybes, teises ir atsakomybes. Jei nesidomi politika, tavo gyvenimas tau nebepriklauso. Ar norime leisti kitiems daryti sprendimus apie mus ir už mus, ne tik nesikišant į juos, bet net apie juos nežinant? Ar norime bent šiek tiek valdyti savo gyvenimą?
Svarbu domėtis visais lygmenimis – vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Pasaulio ateitis, kai laisvai juda žmonės, prekės ir informacija, yra visų mūsų ateitis. Net ir uždariausios visuomenės turi turėti ryšių už savo sienų, nes nė viena šalis neturi neribotų išteklių. Palyginti nedaug žmonių visame pasaulyje domisi, o dar mažiau – aktyviai veikia politikoje. Tų, kurie yra aktyvūs, įtaka yra reikšminga. Tačiau tai daryti reikia atsakingai.
– Kodėl reikėtų studijuoti politikos mokslus? Ar tokius mokslus baigusieji turi galimybę vykdyti svarbius dalykus?
– Studijuodamas politikos mokslus žmogus tampa išskirtinės grupės nariu: jis turi labai daug žinių, ryšių ir informacijos, kuri jam gali padėti pakeisti ne tik mažą pasaulio dalį, bet ir daryti globalią įtaką. Egzistuoja didelis lyderystės potencialas, kuris gali būti įgyvendintas tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tačiau tam reikia pasirengti. Parengta pagal KTU Viešosios komunikacijos skyriaus pranešimą