Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) indekso matavimas. Liepos 5 d. įvykusioje Seimo narės dr. Giedrės Purvaneckienės spaudos konferencijoje „Pilietinės visuomenės organizacijų raida – iššūkiai Lietuvoje ir regione“ buvo pristatyti naujausi Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) tvarumo indekso matavimo rezultatai. Šio indekso tikslas – kokybinis lyginamasis nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus įvertinimas. Indekse sektorius analizuojamas pagal septynis kriterijus: teisinė aplinka, NVO organizaciniai gebėjimai, finansinis gyvybingumas, poveikio darymas viešajai politikai, viešoji nuomonė apie sektorių, paslaugų teikimas ir NVO infrastruktūra. Indeksas matuojamas jau 19 metų, tyrime dalyvauja 29 valstybės.
G. Purvaneckienė pabrėžė, kad pilietiškumas turėtų būti suprantamas kaip naudojimasis teisėmis ir pareigomis, kurios yra susijusios su buvimu Lietuvos, tam tikro miesto, politinės partijos, nevyriausybinės organizacijos ar kito susivienijimo nariu. Pilietiškumas – tai įsipareigojimas prisiimti net daugiau atsakomybės, nei tai įpareigoja įstatymai.
Lietuvos PVO indeksas skalėje nuo 1 iki 7 praėjusiais metais buvo įvertintas 2,7, t. y. kaip stipraus tvarumo lygmens. Spaudos konferencijoje Nacionalinės NVO tarybos pirmininko pavaduotoja Elena Urbonienė ir NVO Teisės instituto direktorė Aurelija Olendraitė išreiškė susirūpinimą 2016 m. tendencijomis: blogėjančiu NVO finansavimu ir teisine aplinka. Valstybės sektorius vis dar nepažįsta NVO sektoriaus ir nesupranta jo svarbos. Taisykles, sukurtas biudžetininkams, bandoma taikyti ir NVO sektoriui. Antikonstituciniu pripažintas Vyriausybės nutarimas „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atlyginimų skaičiavimo“ (Nr. 511) bei VTEK pozicija, kad jie gali svarstyti NVO darbuotojų „tarnybinę“ etiką. Su Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijų indeksu galima susipažinti: http://www.bkcentras.lt/files/download/06ae1a2eff8f773
BREXIT ir Lietuva. Europos informacijos biure įvyko diskusija „BREXIT rezultatai ir Lietuvos interesai“, kurią organizavo Seimo Europos klubas kartu su Europos reikalų komitetu. Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, pradėdamas diskusiją, apgailestavo, kad Didžiosios Britanijos referendumo rezultatai nedžiugina, ir pabrėžė, kad nerimą kelia Čekijos Respublikos prezidento kvietimas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos ir NATO narystės. Europos reikalų komiteto narys A. Kubilius, kalbėdamas apie susiklosčiusią situaciją, pažymėjo, kad esame didelės geopolitinio saugumo krizės akivaizdoje ir šiuo metu yra labai daug nerimą keliančių klausimų. Jis pastebėjo, kad visuomenėje daugėja pykčio, kuris lemia politikos radikalizaciją. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. R. Vilpišauskas kalbėjo apie tai, kad pasigendama neutralaus žvilgsnio, per daug skubama viską vertinti. Jis pabrėžė, kaip svarbu minimizuoti ekonominę žalą ir užtikrinti saugumą.
Diskusijoje taip pat pasidžiaugta sėkmingu ES Asociacijos susitarimu su Gruzija ir Moldova, kuris reikšmingai prisidės prie politinio ir ekonominio stabilumo Europos Sąjungos Rytų kaimynystėje stiprinimo.