Profesorių Leoną Kadžiulį prisimenant
Leonas Kadžiulis visą savo gyvenimą pašventė žolininkystės mokslui, išgarsinusiam šalies mokslininkus toli už Lietuvos ribų, daug prisidėjusiam, kad Lietuvoje sužaliuotų gražios, pagal paskutinį mokslo žodį tvarkomos pievos ir ganyklos, atnešusios kraštui daug naudos.
Jo mokslinio darbo pradžia – 1950 m. Dotnuvos bandymų stotyje. Vėliau – aspirantūra, kurioje vadovaujamas akademiko J. Kriščiūno ir LMA nario korespondento Petro Vasinausko, jis parengė ir 1955 m. apgynė disertaciją apie tinkamesnių daugiamečių žolių mišinių parinkimą Lietuvos vidutinio sunkumo dirvose.
1956 m. Dotnuvoje buvo įkurtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas, o jame – Pievų ir ganyklų skyrius, kuriame L. Kadžiulis tapo vyresniuoju mokslo darbuotoju. Iš pradžių šiam skyriui vadovavo prof. Juozas Tonkūnas, o nuo 1962 m. iki 1990 m. vadovo pareigos teko prof. L. Kadžiuliui. Šių dviejų mokslininkų bendradarbiavimas buvo labai svarbus žolininkystės mokslo ir žolių ūkio plėtotei.
L. Kadžiulis kūrybingai ir rezultatyviai dirbo eksperimentinį darbą, rengė rekomendacijas, pagrįstas naujomis idėjomis, sudėtingais lauko bandymais ir laboratoriniais tyrimais. Sukaupti gausių tyrimų duomenys 1972 m. buvo apibendrinti habilitaciniame darbe „Daugiamečių žolių auginimo ir naudojimo pašarui pagrindai“ ir monografijoje „Daugiamečių žolių auginimas pašarui“. 1976 m. L. Kadžiuliui suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas ir Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Monografija įvertinta Lietuvos valstybine mokslo premija.
Su bendraautoriais parengtas darbas „Žemių sukultūrinimo ir jų intensyvaus naudojimo kultūrinėms pievoms ir ganykloms pažangios technologijos sukūrimas ir įdiegimas“ buvo įvertintas ir TSRS valstybine mokslo premija. Už nuopelnus Lietuvos mokslui profesorius L. Kadžiulis 1998 m. apdovanotas Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.
Prasidėjus Atgimimui ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prof. L. Kadžiulio veikla labai išsiplėtė. Nuo 1991 m. jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklą. Profesorius dalyvavo rengiant svarbius dokumentus, susijusius su Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkymu, atstovavo Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms įvairiose Europos mokslo organizacijose ir jų renginiuose. Iki 1999 m. L. Kadžiulis buvo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, o 1992 m. Bronislovo Lubio Vyriausybėje – ministras be portfelio, atsakingas už mokslą ir studijas. Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad profesorius Leonas Kadžiulis buvo plačios erudicijos ir didelės kultūros žmogus, savo mokiniams ir bendradarbiams buvęs mokytoju plačiąja šio žodžio prasme.
Autorius yra LMA tikrasis narys, LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, buvęs prof. Leono Kadžiulio doktorantas