Daugeliui mokslininkų Sąjūdžio idėjos stiprino jų atsakomybę už visą mokslo bendruomenę ir jos indėlį į valstybės atkūrimo procesus. 1989 m. pradžioje susibūrė Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) steigimo iniciatyvinė grupė, kurios aktyviu nariu tapo tuometinis Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas profesorius Leonas Kadžiulis.
Jo aktyvus dalyvavimas mokslo politikoje atspindi daugelio tuo metu kuriamos Mokslininkų sąjungos bendražygių indėlį į atkuriamos valstybės mokslo pertvarką.
Pirmasis laikraščio „Mokslo Lietuva“ numeris pasirodė 1989 m. liepą, o 1989 m. spalio 7 d. įvyko LMS steigiamasis suvažiavimas, sukvietęs per tūkstantį dalyvių. Ministrų taryba naująją organizaciją įregistravo paskutinėmis tų metų dienomis. Visa bendraminčių veikla buvo nukreipta kurti naujus mokslo organizavimo teisinius pagrindus mūsų valstybėje. Po ilgų mokslo bendruomenės diskusijų 1991 m. vasario mėnesį buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, gyvavęs be jokių pakeitimų net 11 metų – iki 2002 m. spalio mėnesio.
Lietuvos mokslų akademijoje
Šis įstatymas nustatė praktiškai visus pagrindinius mokslo organizavimo principus: mokslo ir studijų institucijų vidinę struktūrą ir valdymą; studijų formas, pakopas ir kvalifikacinius laipsnius bei reikalavimus jiems; mokslo laipsnių ir vardų sistemą; mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų suteikimo bei nostrifikavimo tvarką; mokslo ir studijų institucijų savivaldos bei autonomijos principus; reikalavimus aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų statutams; mokslo ir studijų integraciją; mokslinių pedagoginių darbuotojų teises ir pareigas; studijuojančiųjų teises ir pareigas; mokslo ir studijų institucijų valstybinio reguliavimo priemones ir turinį, valstybinio reguliavimo institucijas; mokslo ir studijų institucijų turtinius santykius ir finansavimą.
Profesorius L. Kadžiulis buvo ne tik aktyvus naujosios mokslo ir studijų pertvarkos koncepcijos kūrėjas, bet ir tikrasis jos įgyvendintojas. Jis tapo 1991 m. gruodį įkurtos Lietuvos mokslo tarybos nariu ir vadovavo jai nuo 1994 iki 1999 m. 1992 m. liepą–lapkritį L. Kadžiulis buvo ketvirtosios Vyriausybės ministru be portfelio, atsakingu už mokslą ir studijas.
Profesoriaus dalyvavimas mokslo politikoje visada išsiskyrė ypatingu nuosaikumu ir tolerancija kitų nuomonei, įgyvendinant net pačius sudėtingiausius pertvarkos aspektus. Žemės ūkio mokslo atstovai Lietuvoje gali būti tikri, kad L. Kadžiulio dalyvavimas mokslo politikoje padėjo išsaugoti šios mokslo srities tęstinumą ir atsilaikyti nuo dažnai griaunamą pobūdį turinčių užmačių. Profesorius aktyviai dalyvavo LMS veikloje iki pat gyvenimo pabaigos ir galėjo būti pavyzdys daugeliui kolegų, kurie, nematydami didesnės naudos asmeninei karjerai, nuo LMS veiklos atitolo.
Norintiems daugiau sužinoti apie profesoriaus indėlį į Lietuvos mokslo ir studijų pertvarką siūlome paskaityti 1994 m. LMS parengtą Lietuvos mokslo ir studijų koncepciją, kuri laisvai prieinama internete: http://mokslasplius.lt/rizikos-fizika/wp-content/biblio/biblio_1298196931.pdf. Autorius yra LMS tarybos narys, kelias kadencijas ėjęs Mokslininkų sąjungos vadovo pareigas