(Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos proga)
Leonas Milčius
Tik nesakyk, kad esame maži.
Tik nesakyk: „Pasaulis mūs‘ negirdi.“
Svarbiausia – likime širdyje laisvi,
Vilties savy neužgesinkim.
Sakai: „Dažnai sunku pažvelgt atgal,
Istorija taip slegia.“
Tik ją mums rašė svetimi,
Tad gal, primetę savo valią?
Primetę sau naudingą tiesą,
Primetę juodą spalvą?
Dėkingi bočiams, kad jie gynė
Plačias žemes, mūs‘ kraštą,
Kad buvo kovose didvyriai,
Nors ir be savo rašto.
Galbūt kaip vėliavą reikėjo
Nešti senolių kalbą,
Tada dar garsiau būtų skambėjus
Ir Lietuva, jos vardas.
Šiandieną mes jau ne nebe tie,
Šiandien tiek daug turim:
Rašyti lobiai atverti,
Kuriuos lietuviai kūrė.
Pradėjo vagą Donelaitis,
Po jo šimtai kitų nuėjo žodžių,
Gimtos kalbos senuoju arimu.
Tad niekados jau nesakyk,
Kad esame maži.
· · · · · ·
Dabar kartu aukštai aukštai
Iškelkim vardą Lietuvos,
Lai švyturiu jis būna
Ir neša išdidžiai vaikai,
Kaip nešė kitados,
Karalius Mindaugas
Karališką karūną.
2016 07 06
Raudondvaris
(Autorius yra technikos mokslų daktaras, Kovo 11-osios Akto signataras)