Iššūkį senosioms Vakarų įmonių vertybėms meta naujas pirkėjų segmentas, nenorintis mokėti už papildomas paslaugas, kurių jiems nereikia. Ką tai reiškia jaunoms ekonomikoms ir ką – jau dešimtmečius veikiančioms įmonėms? Į šiuos klausimus atsako Kauno technologijos universitete viešėjęs Hamburgo technologijos universiteto profesorius Stephan Buse.
– Kaip apibūdintumėte ekonomiškas inovacijas?, – paklausėme Hamburgo technologijos universiteto Technologijų ir inovacijų valdymo instituto direktoriaus S. Buse.
– Ekonomiškos inovacijos yra produktai ir paslaugos, kurių papildomos funkcijos yra maksimaliai sumažintos, taip juos pritaikant prie rinkos poreikių, tačiau neaukojant kokybės. Taupieji produktai taip pat vadinami „pakankamai gerais“ produktais. Tai yra įvairios prekės ir paslaugos, medicininiai prietaisai, netgi tokios įmonės kaip „RyanAir”. Mano manymu tai yra labai geras ekonomiškos inovacijos pavyzdys. „RyanAir“ siūlo tai, ko klientui iš esmės reikia – transportą nuo taško A iki taško B, be daugybės papildomų paslaugų už kurias žmonės nenori mokėti. Jie siūlo tą pačią bazinę paslaugą kaip ir kiti, tačiau už gerokai mažesnę kainą.
– Kaip patekote į šį tyrimų lauką?
– Daugiau nei prieš 10 metų verslo reikalais keliavau po Indiją. Ten dirbanti jauna vokiečių kompanija paprašė atlikti rinkos tyrimą ir paaiškėjo, kad jų užimama rinkos dalis Indijoje gerokai sumažėjo. Pradėjome kalbėtis su šios įmonės klientų vadybininkais apie tai, kas atsitiko. Paaiškėjo, kad vokiški produktai pasidarė per brangūs. Įmonė siūlė klientams įvairius papildomus elementus, kurių jiems iš tiesų nereikia. Kam pirkti „Rolls-Royce“, jeigu pigesnis automobilis atlieka tą pačią funkciją? Klientai koncentruojasi į tai, ko jiems iš tiesų reikia, o ne į papildomus elementus, kurių nenaudoja.
Vis daugiau ir daugiau įmonių pradėjo užsakinėti panašius rinkos tyrimus ir rado tokias pat problemas. Jos ypač dažnos Vokietijos ir apskritai Vakarų įmonėse. Taip prasidėjo mano tyrimai ir po trejų metų mes įsteigėme Ekonomiškų inovacijų centrą Hamburgo technologijos universitete, kuriame galime iš tiesų susikoncentruoti į mokslinį darbą šiame lauke.
– Koks vaidmuo tenka ekonominėms inovacijoms besivystančiose rinkose?
– Tokiose rinkose atsiranda vis daugiau „verslas – verslui“ ir „verslas – klientui“ įmonių, kurios ieško produktų, tinkančių jų poreikiams. Ten auga skaičių žmonių, gaunančių aukštesnes pajamas, bet jie vis tiek dar negali nusipirkti brangių automobilių. Indijoje prabangių automobilių, tokių, kaip BMW ar „Mercedes“, yra, tačiau jų dalis – gana maža. Sparčiai auganti vidurinioji klasė neišgali mokėti 20-25 tūkst. eurų už naują automobilį, bet vairuoti nori. Taigi tokie gamintojai, kaip „Suzuki“, ten tiesiog atgyja. Jie gerai supranta, kaip veikia rinka ir ko nori jų klientai. „Suzuki“ sukūrė kelis automobilius, kainuojančius vos 5-6 tūkst. eurų ir jų sėkmė Indijoje buvo milžiniška, nes naujieji modeliai visiškai atitinka augančios viduriniosios klasės poreikius.
– Kokią įtaką ekonomiškos inovacijos daro jau susiformavusioms Vakarų rinkoms?
– Visų pirma, jos susiduria su naujomis greitai augančiomis rinkomis, pavyzdžiui Indija ir Kinija, kuriose atsiranda vadinamasis taupumo segmentas. Įmonės ir žmonės reikalauja geros kokybės produktų, kurie siūlo tik tas funkcijas, už kurias jie gali ir nori mokėti. Vakarų kompanijos nesupranta šios tendencijos. Todėl jeigu jos greitai nesukurs šiai rinkai tinkamų prekių ir paslaugų, ją praras. Indijoje, Kinijoje ar bet kur kitur tikrai atsiras įmonių, kurios užims šį naująjį segmentą ir, kadangi jis taip greitai auga, gaus labai didelį pelną. Taip, kainos mažos, bet apimtys – milžiniškos.
Tokios įmonės jau egzistuoja ir sėkmingai veikia šiame segmente. Gautą pelną jos investuoja į produkto tobulinimą ir sėkmingai plečiasi į Vakarų rinkas, taip tapdamos pavojingais konkurentais senosioms įmonėms. Jos turi neabejotiną kainos pranašumą, kuriuo naudojasi.
Ekonomiškų inovacijų paklausa atsiranda ir Vakarų pasaulyje. Antai pietų Europoje, kurioje šiuo metu vyksta rimtos finansinės krizės, yra labai daug bedarbių bei žmonių, dirbančių po 2-3 darbus vien tam, kad išgyventų. Jie neturi galimybės pirkti prabangesnių produktų. Be to, daugėja žmonių, tiesiog nenorinčių mokėti daugiau už produktą, kurio teikiamos papildomos funkcijos jiems nėra reikalingos. Jie klausia: „Kodėl aš turėčiau mokėti už tai, ko man nereikia?“
– Su kokiomis problemomis susiduria Vakarų įmonės, pradedančios taikyti ekonomiškas inovacijas?
– Dauguma šių įmonių, ypač tos, kurios specializuojasi premium segmente, apie produkto tyrimą ir tobulinimą galvoja visiškai kitomis sąvokomis. Jų darbuotojai yra išmokyti visada kurti greitesnį, geresnį, sofistikuotai gaminamą produktą. Pažvelkime į „iPhone“ – penktos, šeštos, septintos serijos? Bus ir aštuntoji. Ir visada bus ieškoma, kaip galima juos dar labiau patobulinti, tačiau niekada nebus galvojama, ar to reikia. Taigi didžiausias išbandymas tokioms įmonėms – pakeisti darbuotojų mąstymą. Inžinieriai turi ieškoti kuo paprastesnių sprendimų ir suvokti, ko tikrai reikia klientui. Mūsų universitetuose jų taip galvoti niekas nemoko, mes prie to nepripratę.
Tokias besivystančias rinkas, kaip Indija, reikia pažinti iš arti. Kad sužinotum jos poreikius ir vertybes, elgesio būdą, privalai ten nuvykti. Tokioje rinkoje būtina kitokia prieiga. Tai reikalauja pokyčių, bet didelėms įmonėms pokyčiai yra ypač sudėtingi.
– Koks vaidmuo tenka Lietuvai ir kitoms Baltijos įmonėms, skleidžiant ekonomiškas inovacijos Europoje ir globaliai?
– Didelis Baltijos valstybių privalumas, kad jūs turite daug jaunų įmonių, kurios ieško vietos rinkoje ir yra labai lanksčios, galinčios mąstyti nestandartiškai. Tai ir lemia pagrindinį konkurencinį pranašumą, nes nesate užstrigę prie nuostatos „taip dirbame daugelį metų, taip dirbsime ir toliau“. Vakarų įmonės turi perlipti per savo vidinius barjerus ir suvokti naują temą. Manau, kad lietuviškoms įmonėms tai padaryti yra daug lengviau. Jos turi daug įkvėpimo kurti kažką naujo. Parengta pagal KTU viešosios informacijos skyriaus pranešimą.