Šių metų liepos 23–27 d. Mančesteryje (Didžioji Britanija) įvyko „Europos mokslo“ (angl. EuroScience) organizacijos atvirasis forumas ESOF (angl. European Science Open Forum) 2016. Mančesteris buvo išrinktas Europos mokslo miestu dėl savo svarbos mokslo pasaulyje. Tai miestas, kuriame Rutherfordas pirmą kartą padalino atomą, Daltonas sukūrė moderniąją atomų teoriją, o Turingas suformavo dirbtinio intelekto idėją. 
Pirmasis pasaulyje, panaudojus dirbtinį apvaisinimą, vaikas pasaulį išvydo taip pat Mančesteryje. Šių mokslo atradimų visuma lėmė revoliucines permainas beveik visose mūsų kasdieninio gyvenimo srityse.
Pagrindinė forumo tema šiemet buvo „Mokslas kaip revoliucija“. Mokslinėje programoje buvo nagrinėjamos devynios temos: sveika populiacija, materialioji dimensija, darni aplinkos raida, Turingo palikimas – duomenys ir žmonių smegenys, tolimosios sienos, gyvenimas ateityje, biologijos revoliucija, mokslas politikai ir politika mokslui, mokslas mūsų kultūrose.
Sveikos populiacijos renginiuose buvo kalbama apie personalizuotą mediciną, vaikų gerovę, humanitarinę mediciną, e. sveikatą ir duomenų apsaugą, antimikrobinio atsparumo problemas. Materialių dimensijų programoje aptartas grafeno ir kitų dvidimensinių medžiagų panaudojimas. Buvo kalbama apie struktūrines ir funkcines medžiagas, nanomedžiagas bei jų kūrimą, kvantinę ir statistinę fiziką, nykstančių medžiagų ir biomedžiagų pakeitimą.
Klimato kaita, viešoji komunikacija, tvarūs ištekliai, jūrų paveldas, strateginiai ištekliai, biologinė įvairovė ir ekosistemos, aplinkos fizika ir chemija, švarios technologijos, aplinkos apsauga ir priežiūra, planetų ribos ir antropocenos epocha – tai temos, aptartos gamtinei aplinkai išsaugoti skirtuose renginiuose.
Turingo palikimo programoje buvo gilinamasi į dirbtinio intelekto, didelių duomenų, elgsenos analitikos, proto kartografavimo, privatumo apsaugos, etikos ir doros, žmogaus ir kompiuterio sąveikos, interneto ateities ir daiktų interneto klausimus.
„Tolimųjų sienų“ temos renginiuose diskutuota apie egzoplanetų ir astrobiologijos, tamsiosios materijos, naujosios kartos dalelių fizikos, vandenynų mokslo, astrofizikos, naujosios kartos astronomijos, ekstremalių aplinkų, oro kokybės ir atmosferos, kosmoso materijų, geoinžinerijos ir aukštos rezoliucijos mikroskopijos klausimus. Aptariant ateities gyvenimo temas, gvildenti šie klausimai: miestai ir regionai, regionų autonomija, miestų valdymas, regionų gyvybingumas ir visuomenės gyvenimo būdas, saugumas, transportas, skurdas ir nelygybė, energetika ir komunalinės paslaugos, robotika ir gyvenimą palengvinantys įrenginiai, bendravimas internetu, urbanizacija ir kaimiškųjų vietovių transformacijos problemos.
Biologinei revoliucijai skirtuose renginiuose buvo kalbama apie maisto saugą ir bioekonomiką, industrines biotechnologijas, agrokultūrą ir sveiką, augaliniu maistu grindžiamą mitybą, genetinių modifikacijų iššūkius ir jų naudą, biologinių ir genetiškai modifikuotų medžiagų patentavimą, sintetinę biologiją ir tiekimo grandines bei jų sąnaudas.
Visuomeniškai atsakingi tyrimai ir mokslo naujovės, mokslas ir ekonomika, finansai ir taupumas, mokslinė įvairovė ir tyrimų infrastruktūra, naujovių politika, mokslo prognozės, mokslo patarimai, mokslinės veiklos reguliacija ir vientisumas, mokslinė leidyba, mokslo atvirumas bei mokslo populiarinimas – tai temos, aptartos programoje „Mokslas politikai ir politika mokslui“. Programoje „Mokslas mūsų kultūroje“ nagrinėtas mokslo ryšys su žiniasklaida, socialinė žiniasklaida, meno ir kultūros paveldas, mokslo istorija, mokslinė komunikacija, kultūros ir mokslo pedagogikos temos.
Išsamesnę informaciją galima rasti „Euroscience“ organizacijos svetainėje http://www.euroscience.org/news/call-bids-host-esof2020-now-open/.
Parengta pagal „EuroScience Open Forum“ pranešimą. Iš anglų kalbos išvertė ir apžvalgą parengė Agnė Keršytė.