„Šios srities specialistai parengia visą informaciją, kuri įmonės vadovams leidžia priimti svarbius strateginius sprendimus“, – taip savo dabartinę profesiją apibūdina Kauno technologijos universiteto absolventė Birutė Matačiūnaitė, daugiau kaip 5-erius metus dirbusi ekonomiste AB „Lietuvos paštas“. Pasak jos, šioje srityje karjeros aukštumų pasiekia tik darbščiausi ir kantriausi. Pabrėždami ekonomistų darbo svarbą, ekspertai neslepia nerimo, kad visuomenė dar nesuvokia tikrosios šių specialistų įtakos tiek valstybei, tiek verslui, nepelnytai nuvertina jų darbą ir klaidina šį karjeros kelią pasirinkti planuojantį jaunimą.
„Palyginti su informacinių technologijų studijas baigusiais studentais, ekonomistai savo karjerą pradeda nuo nedidelio atlyginimo, tačiau, jeigu pavyksta tinkamai pritaikyti turimas žinias, atsiveria plačios galimybės tiek karjeros, tiek atlyginimo prasme. Geri specialistai įmonėse tikrai vertinami“, – sako B. Matačiūnaitė. Pasak KTU absolventės, dauguma įmonių priima patirties neturinčius, ką tik studijas baigusius specialistus ir juos „užsiaugina“, tačiau naujam darbuotojui teks apsišarvuoti kantrybe ir daug dirbti.
Padeda nenutolti nuo tikrovės
LR konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad ekonomisto darbas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana paprastas, tačiau tokia nuomonė – klaidinga. „Ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Thomas Sargentas, atsiimdamas apdovanojimą, pašmaikštavo, sakydamas, kad ekonomika tiesiog yra susistemintas sveikas protas. Tačiau matau mūsų ekonomistų darbą Konkurencijos taryboje ir žinau, kad iš pirmo žvilgsnio paprastos išvados reikalauja išsamaus daugybės faktų tyrimo ir sudėtingos matematinės analizės. Ekspertų, galinčių atlikti tokį darbą, reikia, tačiau jų nėra daug, o gerais specialistais jie tampa tik po sudėtingų studijų ir praktinio darbo. Tebūnie tai tik susistemintas sveikas protas, bet ar daug yra tokių sveikai protaujančių?“ – retoriškai klausia Š. Keserauskas.
Didžiausias ir svarbiausias ekonomisto indėlis, Konkurencijos tarybos pirmininko nuomone, yra padėti kitų sričių specialistams atlikti atitinkamus tyrimus, nenutolstant nuo tikrovės. „Ekonomistai ne tik padeda Konkurencijos tarybos teisininkams neišklysti iš sveiko proto kelio – kai kurių tyrimų be ekonomistų mes paprasčiausiai negalėtume padaryti. Koks konkurencijos lygis yra pieno sektoriuje? Ar dviejų draudimo bendrovių susijungimas neribos konkurencijos? Ar kuro kainų padidėjimas signalizuoja apie konkurencijos problemą? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, be ekonomistų neišsiverstume.“
Nepelnytai nuvertinami
Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad dėl vyraujančio klaidingo požiūrio į ekonomisto, kaip mokslininko, darbą Lietuvoje apskritai nėra reikalingos išteklių bazės stipriems šios srities ekspertams ruošti. „Mes iš viso neturime ekonomikos mokslo Lietuvoje. Mūsų mokslininkai pirmiausia per mažai uždirba, kad galėtų realiai dirbti savo darbą. Jų mąstymas yra nužemintas iki valdžios tarnaitės. Lietuvos verslas Europoje yra antroje vietoje nuo galo pagal tai, kiek lėšų skiria moksliniams tyrimams ir plėtrai. Tai taip pat parodo požiūrį į mokslą. Mokslininko darbas nėra aptarnauti darbo rinką, mokslininko darbas – kurti naujas rinkas. Jeigu visuomenė suvoktų, kad ekonomistai yra ne tam, kad pasakytų atsakymus, o tam, kad kurtų mąstymo laukus, mes turėtume kitokią situaciją“, – svarsto A. Maldeikienė.
Idealiu atveju, jeigu ekonomikos sritį tyrinėjančiam mokslininkui būtų sudarytos sąlygos atlikti tikrąjį savo darbą, anot jos, nauda verslui ir valstybei būtų akivaizdi. „Tikras ekonomistas galėtų pabandyti kurti visuomenę, kuri yra teisingesnė, švaresnė ir geriau subalansuota. Tokiu atveju tiesioginę naudą pajustų ir verslas, tačiau tik tas, kuris siekia ne trumpalaikės naudos, o ilgalaikės sėkmės, nuo ko priklauso ir valstybės sėkmė“, – sakė A. Maldeikienė.