Seimas patvirtino Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires
Priimant nutarimą balsavo 70 Seimo narių. Balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. (Redakcijos pastaba: o kur buvo 71 Seimo narys?)
Nutarime pažymima, kad šiuo metu Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos veiklos rezultatai neatitinka šalies socialinės ir ekonominės plėtros poreikių, o atlikti įvairūs tarptautiniai Lietuvos mokslo ir inovacijų sistemos būklės vertinimai rodo, kad esamų ir numatomų priemonių kompleksas yra nepakankamas. Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis siekiama inicijuoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos atnaujinimą, nustatyti esmines šios politikos kryptis ir iškelti uždavinius, kurie yra būtini, siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numatytus tikslus.
Gairės apima kryptingą koordinavimą, tyrimais ir įrodymais grįsto strateginio planavimo taikymą, veiksmingą švietimo sistemą, spartesnę mokslo pažangą, inovacijų kūrimą ir diegimą viešajame ir verslo sektoriuje. Nutarimu įtvirtinami pagrindiniai siekiniai, pavyzdžiui, kompleksiškai įgyvendinti Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos pertvarką, orientuotą į inovacijomis grįstos ekonomikos ir demokratijos plėtrą, plėtoti inovacijų kūrimą ir diegimą skatinančių finansų inžinerijos mechanizmų ir kitų ekonominės politikos priemonių įvairovę, užtikrinti atviro inovacijoms ir kūrybingo mokytojo rengimą, nuolatinį jo kvalifikacijos tobulinimą ir mokymosi visą gyvenimą plėtrą, subalansuoti bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir mokymosi visą gyvenimą sritis, įtvirtinti tyrimais ir įrodymais grįstos mokslo ir inovacijų politikos principus mokslo ir inovacijų planavimo ir valdymo sistemoje.
Vyriausybė, remdamasi patvirtintomis gairėmis ir bendradarbiaudama su visuomenės interesų grupėmis, turės parengti šių gairių įgyvendinimo priemonių planą, pagrįstą finansiniais valstybės įsipareigojimais. Gairių įgyvendinimą koordinuos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų strateginė taryba.
Seimas 2017-uosius paskelbė Lietuvių kalbos kultūros metais.
Seimas, pabrėždamas moksleivių lietuvių kalbos žinių prastėjimą, vertindamas lietuvių kalbos unikalumą ir originalumą bei siekdamas atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos, kaip kultūros paveldo, svarbą visuomenei, nusprendė 2017-uosius paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Priimtu nutarimu Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Lietuvių kalbos kultūros metų komisiją, kuri parengtų Lietuvių kalbos kultūros metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti, taip pat kitų metų valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Seimas paskelbė 2017-uosius Algirdo Juliaus Greimo metais.
Tai numatančiam nutarimui vieningai pritarė 65 Seimo nariai. Tokį siūlymą Seimas nusprendė svarstyti, atsižvelgdamas į tai, kad 2017 metais bus minimos pasaulyje žinomo lietuvių kilmės prancūzų kalbininko, mitologo, vieno žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės. Priimtu nutarimu pabrėžiama, kad A. J. Greimo 100-osios gimimo metinės yra įtrauktos į 2015 m. lapkričio 3–18 d. Paryžiuje vykusioje UNESCO Generalinės konferencijos 38-ojoje sesijoje patvirtintą UNESCO 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, kuriame yra per 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istoriniam atminimui svarbių datų.
Nutarimu taip pat siūloma Vyriausybei sudaryti A. J. Greimo metų komisiją, kuri iki 2016 m. gruodžio 1 d. parengtų A. J. Greimo metų programą, ir 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų komisijos sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti.