Šiemet būsimųjų architektų laukia svarbus pokytis – visoje Lietuvoje architektūros studijos perorganizuotos į vientisąsias. Tai reiškia, kad po 5 metų būsimiesiems absolventams bus įteikti ne bakalauro, o magistro diplomai. Urbanistikos eksperto Martyno Marozo teigimu, šie pokyčiai – tai geriausia, kas galėjo nutikti, atnaujinant architektūros studijų programas.
nuotr.
Tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir realių procesų analizė
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete visoms studijų programoms skiriamas išskirtinis dėmesys, siekiant jas atnaujinti taip, kad šios atitiktų šiandienos rinkos poreikius. Pasak M. Marozo, jau nuo pirmo kurso studentams būtina skirti tokias projektavimo užduotis, kuriose būtų sprendžiami kompleksiniai klausimai, o ne pavienės užduotys skirtinguose moduliuose. „Dirbame ne tik su universiteto darbuotojais, dėstytojais, bet ir su verslo atstovais, architektais. Pagrindiniai programos atspirties taškai – tarpdisciplininis bendradarbiavimas ir realių procesų imitavimas grupiniuose darbuose“, – teigia ekspertas. Jo įsitikinimu, tai gali tapti realiai įgyvendinamais projektais, bendradarbiaujant su įmonėmis.
Su M. Marozu sutinka ir architektas Andrius Gabrys, kuris pripažįsta, kad prieš dešimtmetį baigtos architektūros studijos ir dabartinė programos struktūra gerokai skiriasi. „Pasikeitė labai daug studijų modulių. Lygiagrečiai keitėsi ir modulių vidinė struktūra, dėstymo metodai. Pavyzdžiui, teritorijų planavime pradėti taikyti pažangūs darbo organizavimo, analizės ir pristatymo būdai, kurie skatina studentus dar atsakingiau ir profesionaliau atlikti užduotis, dirbti komandoje“, – pasakoja programos vertinime dalyvavęs architektas.
Programos rengėjų tikslas – pavienius modulius sujungti į daugiau kreditų turinčias projektavimo užduotis, kurių metu studentai būtų supažindinami su specifinėmis žiniomis per savo projekto rengimo eigą, pavyzdžiui, įtraukiant matematikos, piešimo, kompozicijos ir kitus modulius. Rengiant naują architektūros studijų programos modelį, remtasi Olandijos, Danijos, Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų patirtimi.
Netradicinis požiūris
M. Marozo teigimu, pagrindinės būsimųjų architektų asmeninės ir profesinės savybės išugdomos dar pirmaisiais studijų metais, o vėlesniuose kursuose jos tik tobulinamos. Jo nuomone, Lietuvos mokyklų bendrojo ugdymo programose vis dar per mažai dėmesio skiriama moksleivių didaktinėms savybėms lavinti bei jų kūrybos laisvei skatinti. „Nuo pat studijų pradžios studentams reikia sukurti kiekvieno projekto pastato gyvavimo scenarijų: apibūdinti ryšius tarp patalpų, gyventojų ar lankytojų, pastato užimtumą skirtingu paros metu ir panašiai. Skatiname studentus pristatyti projektus ne tik tradicinėmis architektūroje priemonėmis, tokiomis kaip brėžiniai, schemos, vizualizacijos, maketai, bet ir žodžiu.“ Pasak specialisto, net ir pats geriausias projektas gali tapti bevertis, jeigu autorius nesugebės tinkamai perteikti veiksmo scenarijaus, istorijos, idėjos, išskirtinumų. Į tai turėtų atkreipti dėmesį ne tik studentai atsiskaitymų metu, bet ir profesionalai, pristatinėjantys savo projektus užsakovams.
Gero specialisto technologijos nepakeis
Kita būtina būsimųjų architektų savybė – kūrybiškumas. „Techniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, darbas kompiuterinėmis programomis, tėra įrankiai, kuriais galima įgyvendinti savo idėjas. M. Marozas teigia, kad kūrybiškumą galima išugdyti, bet tam labai daug įtakos turi aplinka, dėstytojai, visuomenė. Architektas A. Gabrys taip pat pripažįsta, kad architektui būtinų savybių neįmanoma „iškalti“ universitete. Reikia nuolat tobulėti, suprasti atsakomybę ir mokytis dirbti komandoje. Formuojant naują architektų komandą, neužtenka remtis pažymėjimais, atestatais ir pan. Svarbu žmogaus noras tobulėti, bendravimas su kitais, mokėjimas savarankiškai spręsti ir pastangos kuo geriau atlikti užduotis. „Komanda yra specialistų susibūrimo vieta, kur jie gali atskleisti ir panaudoti savo geriausias savybes“, – neabejoja A. Gabrys.
Parengta pagal KTU Viešosios komunikacijos skyriaus pranešimą