Patikslintas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas. Šio įstatymo 10-ojo straipsnio pataisos priimtos ypatingos skubos tvarka, už vieningai balsavus 74 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams. Patikslinta šio straipsnio 2 dalis, nustatant, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi kokybė užtikrinama, vykdant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi stebėseną, atliekant tyrimus, taip pat vykdant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų įsivertinimą ir išorinį vertinimą. Straipsnis papildytas 3 dalimi, reglamentuojant, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, veiklos įsivertinimas atliekamas, švietimo teikėjui pasirenkant įsivertinimo sritis, metodiką, analizuojant įsivertinimo rezultatus ir priimant sprendimus dėl veiklos tobulinimo.
Patikslintas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Priimtomis pataisomis naujai apibrėžiamos licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos rūšys; reglamentuoti reikalavimai fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ar filialams, siekiantiems verstis licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla; licencijų verstis šia veikla išdavimo tvarka, jų galiojimas ir panaikinimas; kiti reikalavimai; nustatytos licencijuojamos veiklos sąlygos. Pataisos įsigalios nuo 2016 m. lapkričio 1 d.
Pritarta visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto koncepcijai. Koncepcijoje reglamentuota, kad tarėjų instituto teismuose teisinis pagrindas turėtų būti įtvirtintas Konstitucijoje, kuri nustatytų, kad teisingumą vykdo teisėjai kartu su visuomeniniais teisėjais (tarėjais). Išsamiau tarėjų teisinį statusą turėtų reguliuoti įstatymai. Numatomais parengti teisės aktais siekiama reglamentuoti reikalavimus tarėjams, tarėjų atrankos procedūrą ir sąrašo sudarymą, tarėjų vaidmenį procese, teises ir pareigas, veiklos garantijas, atsakomybę, pareigų pabaigą, išbraukimą iš tarėjų sąrašo ir kt. Šiuose teisės aktuose taip pat bus nustatyta, kurių kategorijų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose tarėjai atliktų savo funkcijas. Koncepcijoje aptariami pagrindiniai tarėjų veiklos klausimai: reikalavimai tarėjams; tarėjų atrankos procedūra ir sąrašo sudarymas; tarėjų vaidmuo teismo procese; teisės ir pareigos; veiklos garantijos; atsakomybė ir kiti klausimai. Tarėjai dalyvautų žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose.
Stringa gyvenamosios vietos deklaravimas. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, įpareigojęs asmenis, įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, per 12 mėnesių, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Iki nustatyto termino likus mažiau nei trims mėnesiams gyvenamosios vietos vis dar yra nedeklaravę beveik 90 tūkst. gyventojų.
Kokių priemonių imtasi, užtikrinant tinkamą įstatymo įgyvendinimą, aiškinosi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, išklausęs Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie vangaus įstatymo įgyvendinimo priežastis ir siūlymus dėl tolesnių veiksmų, akcentavo, kad kylančių problemų įvardinimas ir siūlomas termino pratęsimas dar 6 mėnesiams ar net metams, gyvenamosios vietos deklaravimo proceso nepaspartins ir problemos iš esmės neišspręs. Nutarta raštu kreiptis į Ministrą Pirmininką, atkreipiant dėmesį į susidariusią probleminę situaciją ir raginant imtis priemonių, kad įstatymas būtų įgyvendinamas laikantis numatytų terminų.
Naujos sudėties Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija. Ją sudaro: Rašytojų sąjungos pirmininkas poetas Antanas A. Jonynas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Stasys Kašauskas, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė. Komisijos pirmininku išrinktas Stasys Kašauskas, pirmininko pavaduotoja – Rima Maselytė.
Pirmajame posėdyje patvirtintas komisijos darbo reglamentas ir parengtas kreipimasis į institucijas. Seimo kanclerio įsakymu sudaryta komisija svarstys kandidatūras medaliui gauti ir išrinks laureatus. Medalis skiriamas, siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Šis paskatinimas skiriamas už penkias kategorijas: 1) pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui; 2) filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą; 3) savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje; 4) parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą ir skleidimą; 5) visuomeniškai aktualią publicistiką.
Medalis gali būti skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims, t. y. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, piliečių bendruomenėms, asociacijoms, mokslo, mokymo, kultūros institucijoms ir asmenims, atitinkantiems medalio skyrimo kriterijus. Siūlyti kandidatus apdovanoti šiuo medaliu turi teisę valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros institucijos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos. Paraišką medaliui kartu su reikiamais dokumentais būtina pateikti iki 2016 m. gruodžio 15 d.