JAV Prezidento politiką parodys jo veiksmai. Seimo narys Linas Balsys, atstovaujantis Lietuvos žaliųjų partijai, šiuo metu einantis ir Seimo parlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės vicepirmininko pareigas, teigė, kad į JAV prezidento rinkimų rezultatus reikėtų reaguoti racionaliai ir nepasiduoti emocijoms. „Nors žinia apie JAV prezidento rinkimų rezultatus sukėlė daug įvairių emocijų, JAV politinė sistema sureguliuos Donaldo Trumpo veiksmus, nes jis bus priverstas laviruoti Kongrese ir turės atsižvelgti į įvairių agentūrų bei žvalgybos institucijų teikiamą informaciją, laikytis tarptautinių sutarčių ir JAV ilgalaikių įsipareigojimų“, – sakė L. Balsys. Seimo narys pabrėžė, kad naujosios Lietuvos Vyriausybės uždavinys – išlaikyti iki šiol buvusį Lietuvai naudingą bendradarbiavimą su JAV, ypač gynybos srityje. „Lietuvai labai svarbu, kad išliktų JAV karinis dalyvavimas Baltijos valstybėse ir Europoje, kuris įtvirtintas Šiaures Atlanto sutartyje bei naujausiuose NATO nutarimuose. Taip pat svarbu, kad nesutriktų JAV ir Europos ekonominiai santykiai, planuojamas rinkų atvėrimas nepažeistų nei JAV, nei ES aplinkosaugos bei socialinių standartų. Naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje turėtų būti aiškiai suformuluoti ir ginami šie Lietuvos interesai bei deramai atstovaujami tarptautiniu lygiu“, – teigė L. Balsys.
Naujajam Seimui siūloma mažinti išlaidas. Šiemet išrinkti Seimo nariai, priklausantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), kreipėsi į Seimo kanclerę Daivą Raudonienę, prašydami pakeisti aprašą, reglamentuojantį Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą, kad šios lėšos nebūtų naudojamos automobilių nuomai. Naujųjų Seimo narių įsitikinimu, tokia automobilių nuoma pažeidžia teisingumo principą, taip pat dažnai susilaukia pagrįstos visuomenės ir žiniasklaidos kritikos.
LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio teigimu, naujai išrinktų Seimo narių noras atsisakyti valstybės lėšų naudojimo transporto nuomai yra labai sveikintinas ir rodo atsakingą jų požiūrį į Seimo nario darbą: „Tai yra tik pirmasis mūsų žingsnis, užtikrinant sąžiningą parlamentinių lėšų naudojimą. Jau rengiame Seimo Statuto pataisas, kuriomis bus siaurinamos tarnybinių automobilių naudojimo sąlygos. Seimo Pirmininko pavaduotojams nebus skiriami tarnybiniai automobiliai su vairuotojais, o savo pareigoms atlikti jie, kaip ir visi Seimo nariai, galės naudotis Seimo transporto paslaugomis pagal nustatytą tvarką. Mažinsime Seimo Pirmininko pavaduotojų skaičių ir siūlysime kitus pakeitimus.“
Papildytas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. Seimas papildė įstatymą, patikslindamas žemės ūkio veiklų sąrašą. Įstatyme nustatyta, kad žemės ūkio veikla bus laikoma ne tik veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, bet ir veikla, apimanti pripažintų žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto bei ne maisto produktų realizavimą. Pataisos įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.
Juodkalnijos prisijungimas prie NATO. Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą, ratifikavo 2016 m. gegužės 19 d. Briuselyje pasirašytą Šiaurės Atlanto sutarties protokolą dėl Juodkalnijos prisijungimo. „Juodkalnija nuo 2006 m. buvo NATO valstybė partnerė, dalyvaujanti Euroatlantinės partnerystės taryboje (angl. EAPC) ir Partnerystės taikos labui (angl. PfP) programoje. Nuo 2009 m. Juodkalnija dalyvavo narystės veiksmų plane, o 2015 m. gruodžio 2 d. Šiaurės Atlanto Taryboje buvo pakviesta pradėti derybas dėl prisijungimo prie Šiaurės Atlantos sutarties, kurios vyko nuo 2016 m. vasario mėnesio“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Tikimasi, kad, tapusi 29-ąja NATO nare, Juodkalnija prisidės tiek prie stabilumo ir saugumo Šiaurės Balkanų regione užtikrinimo, tiek ir prie visos organizacijos vaidmens stiprinimo šiuolaikinių grėsmių akivaizdoje. Prisijungimo protokolas įsigalios, kai jam pagal savo nacionalines procedūras pritars visos dabartinės sutarties šalys.
2017-ieji paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Seimas, įvertindamas tai, kad Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, nutarė 2017-uosius paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Vyriausybei pasiūlyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. parengti Ievos Simonaitytės 120-ųjų gimimo metinių minėjimo programą, skirtą socialines, kultūros naujoves pralenkusių garsios asmenybės idėjų tęstinumui įprasminti, visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei atsakomybei ugdyti, kultūros paveldo istorijai turtinti, kultūriniams ryšiams plėtoti.
2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios gimimo metinės, nutarė 2019-uosius paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Nutarime pabrėžiama, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp jo meto rašytojų. Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Juozo Tumo-Vaižganto metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Juozo Tumo-Vaižganto metų veiksmų planą.