2016 m. spalio 14–16 d. Ásbrú, Islandijoje – buvusioje Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų ir oro pajėgų NATO karinėje bazėje – įvyko žmogaus ir kitų gyvybės formų žinių sankirtas tiriančio projekto „Zooetika“ inicijuotas Lietuvos ir užsienio ekspertų susitikimas. Ateities dizaino, technologijų, inovacijų ir jų fikcijų apmąstymui suburta tarptautinė mokslininkų, menininkų, dizainerių, teoretikų ir rašytojų grupė. Susitikimo metu atlikti šios teritorijos ekosistemos tyrimai buvo pristatyti 2016 m. spalio 22 d. Reikjaviko meno muziejuje, o renginio įžanginę paskaitą skaityti pakviesta sociologė, biosensorių ir pilietinių aplinkosaugos praktikų tyrėja Jennifer Gabrys.
Techno-optimistinė vaizduotė jau dešimtmetį itin veikia Ásbrú virsmą iš uždaros karinės zonos į kūrybinių industrijų inkubatorių. JAV karinėms pajėgoms šią teritoriją palikus 2006 m., ji apsupta vizijų apie ateities inovacijų ekonomiką, globalią rinką ir nenutrūkstamą žmogiškųjų bei gamtinių išteklių gavybą. Tokia Ásbrú teritorijai siūloma nauja programa kuria ir Šiaurės Atlanto regiono ateities vystymo modelį, o jos logika atliepia kitų modernių karinių infrastruktūrų paveldo objektų likimą. Dėl šios priežasties „Ateities fikcijų sąskrydžio“ (angl. Future Fictions Summit) dalyviai subūrė Islandijoje tarptautinę komisiją, vadinamąją idėjų kalvę (angl. think-tank), kurios tikslas – ištirti Ásbrú modelį ir jo tiek istorinį, tiek ateities vaidmenį besikeičiančios geopolitinės situacijos kontekste.
Preliminaraus tyrimo metu komisijos dėmesį prikaustė neseniai išslaptinti Šaltojo karo metų laikotarpio karinės bazės dokumentai, o tarp jų ir išlikęs 1971 m. datuojamų schemų rinkinys, liudijantis apie vykdytus eksperimentus žmogaus kūno, teritorijos ir nežmogiškųjų gyvybės formų tarpusavio ryšių perprogramavimo srityse. Komisijos nariai šiuo metu svarsto hipotezę, kad tokiais bandymais buvo siekiama praplėsti laiko patyrimo formas ir išvystyti kitoms rūšims, ypač jūros gyvybės formoms, priskiriamas sensorines galias. „Iš pradžių galvojome, kad tai buvo tik biologiniai vandenyno tyrimai, bet iš arčiau susipažinę su bazėje buvusia infrastruktūra, archyvinėmis ataskaitomis ir darbuotojų prisiminimais, supratome, kad tai – neeilinis atradimas. Čia buvo siekiama proveržio biokibernetikos srityje ir puoselėjamos naujos ekologinės sistemos. Per tris dienas mums pavyko tik iš dalies praskleisti pasaulio, kurį čia bandyta sukurti, šydą.“
Išlikusi eksperimentų dokumentacija leidžia manyti, kad Ásbrú kaimynystėje augantys dumbliai buvo naudojami kaip preparatai, įgalinantys transformacijas skirtingų mastelių terpėse bei kuriantys simbiotinius ryšius tarp tyrimo subjektų ir jūros organizmų. Tyrime dalyvavusių ekspertų nuomone, toks Ásbrú praeities ir ateities naratyvų sankirtoje nutikęs atradimas suteiks stimulą daugybei technologinių inovacijų ateityje. Biologinės kilmės jutimo technologijos gali būti naudojamos demilitarizuotų erdvių detoksikacijai ar, pavyzdžiui, naudojamos alternatyvių ekonominių modelių steigimui.
Jennifer Gabrys (Goldsmiths, Londono universitetas, Jungtinė Karalystė) paskaita „Aplinkos konfliktų registravimas: bioindikacija ir aplinkosaugos politikos išraiškos metodai“ suteikė teorinį kontekstą „Ateities fikcijų sąskrydžio“ atradimams. Paskaitoje plačiau nagrinėta bioindikacijos samprata, kuri leidžia suvokti aplinkos registravimo procesą, sutelkiant dėmesį ne tiek į pavienius faktorius, kiek į išsikerojusius aplinkos teršėjų kuriamus ryšius ir terpes.
„Ateities fikcijų sąskrydžio“ nariai: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas), Gediminas Urbonas (Masačusetso technologijos institutas, JAV), antropologai Tinna Grétarsdóttir ir Sigurjón Baldur Hafsteinsson (Islandijos universitetas, Islandija); dizainerė Oksana Anilionytė (Karališkasis menų koledžas, Jungtinė Karalystė); dizaineris Nikola Bojić (Masačusetso technologijos institutas, JAV); dizaineris Garðar Eyjólfsson (Islandijos menų akademija, Islandija); rašytojas Lucas Freeman (Masačusetso technologijos institutas, JAV); geografė Eydís Mary Jónsdóttir (Islandija); komunikacijų specialistė Ashley Rizzo Moss (Masačusetso technologijos institutas, JAV); dizaineris Thomas Pausz (Islandijos menų akademija, Islandija); filosofas Kristupas Sabolius (Vilniaus universitetas, Lietuva); architektė Hildigunnur Sverrisdóttir (Islandijos menų akademija, Islandija); kuratorė Viktorija Šiaulytė (Lietuva); dizainerė Sigrún Thorlacius (Islandija); rašytoja Tracey Warr (Oxford Brookes universitetas, Jungtinė Karalystė).
„Ateities fikcijų sąskrydžio“ organizatorius: „Zooetikos“ projektas – tarpsritinė, penkerių metų trukmės paskaitų, kūrybinių naujų technologijų ir dizaino dirbtuvių bei parodų programa, tyrinėjanti naujus metodus, galinčius priartinti žmogiškąsias žinias prie žinojimo, įkvėpto kitų gyvybės formų. „Ateities fikcijų sąskrydžio“ programa sudaryta bendradarbiaujant su Kadeco – Islandijos vyriausybės įsteigta agentūra, kurios uždavinys – pertvarkyti buvusią JAV karinę bazę į ateities technologijų plėtros organizaciją.
Rėmėjai: LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba, Nordic Culture Point, Islandijos universitetas, Islandijos švietimo, mokslo ir kultūros ministerija, Islandijos meno fondas, Kadeco ir Uppbyggingarsjóður Suðurnesja. „Zooetika“ yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektą „Frontiers in Retreat“ iš dalies finansuoja Europos Komisija. Išsamesnė informacija: www.zooetics.net; info@zooetics.net; tel. +370 698 73217. Parengta pagal „Zooetikos“ projekto rengėjų informaciją