Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai

Lapkričio 10 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko penktoji konferencija „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus atstovai – džiaugėsi, kad mokslo renginys tapo tarptautiniu ir šiemet susilaukė gana daug dėmesio iš kaimyninių valstybių.

Konferencijos dalyvius pasveikino LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus vadovas akad. Zenonas Dabkevičius ir Latvijos žemės ūkio universiteto profesorė, Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos prezidentė Baiba Rivža. Akademikė pažymėjo, kad apie stiprėjantį kaimyninių valstybių bendradarbiavimą liudija ir kasmet augantis dalyvių iš Latvijos skaičius. B. Rivža pakvietė Lietuvos mokslininkus aktyviai dalyvauti Latvijoje vykstančiuose mokslo renginiuose. Jaunuosius tyrėjus pasveikino ir Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas, habil. dr. D. Kaunas.

Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius dr. Vygantas Katkevičius, pasveikinęs konferencijos dalyvius ministerijos vardu, padėkojo už galimybę dalyvauti jauniesiems mokslininkams skirtame renginyje, kuriame dažnai išsakomos įdomiausios mokslinės idėjos. Jis palinkėjo konferencijos dalyviams sėkmės tobulėjant pasirinktose profesinėse srityse. UAB „Dotnuva Baltic“ direktorius Darius Jaloveckas pažymėjo, kad pažanga įmanoma, tik sujungiant įvairių šalių mokslininkų žinias, ir išreiškė viltį, kad jaunieji tyrėjai ateityje turės daug progų susitikti.

Konferencijos dalyviai dirbo trijose sekcijose: „Agronomijos ir agrobiologijos“, „Miškininkystės, sodininkystės ir daržininkystės“, „Zootechnikos ir veterinarinės medicinos, maisto saugos ir kokybės“. Jose pranešimus skaitė 40 jaunųjų mokslininkų. 26 atstovavo Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, Lietuvos sveikatos mokslų ir Aleksandro Stulginskio universitetams, Gamtos tyrimų centrui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Dešimt pranešėjų atvyko iš Latvijos žemės ūkio universiteto, Latvijos universiteto ir Valstybinio miškų tyrimo instituto. Po du pranešėjus delegavo Estijos gyvybės mokslų ir Varmijos Mozūrų universitetai. Buvo aptarti bendri Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų tyrimai.

Apibendrindami konferencijos rezultatus, sekcijų pirmininkai pažymėjo itin didelę pranešimų įvairovę – nuo apibendrinančių iki labai specifinių tyrimų temų. Konferencijoje išryškėjo itin aukšta pranešimų kokybė ir aktyvus domėjimasis kitų mokslininkų darbais. Sekcijų pirmininkai akcentavo, kad aptarti tyrimai buvo labai įdomūs, ir ragino juos tęsti. Akad. B. Rivža išreiškė viltį, kad bendrų konferencijų tradicija stiprės. Ji paragino jaunuosius mokslininkus imtis tarptautinių tyrimų ir išnaudoti šias konferencijas bendrai projektinei veiklai pradėti. Tikimasi, kad jaunieji mokslininkai savo tyrimais sudomins žemės ūkio specialistus ir verslininkus, pateiks rekomendacijų, leidžiančių  didinti agrarinių verslų konkurencingumą. Konferencijos dalyviams įteikti sertifikatai, kviečiant juos ir kitais metais vėl susitikti Lietuvos mokslų akademijoje.

Konferenciją jau penkerius metus remia LR žemės ūkio ministerija ir UAB „Dotnuva Baltic“. Ta proga UAB „Dotnuva Baltic“ generalinį direktorių Darių Jalovecką kalbino dr. Rolandas Maskoliūnas

 

 Kodėl Jūsų įmonė remia šį renginį?

Yra kelios priežastys, dėl kurių remti mokslą svarbu ir naudinga. Pirmiausia tai spartina pažangą. Baltijos šalių žemdirbiai, lyginant su geriau išsivysčiusiomis Europos ir pasaulio valstybėmis, dar negauna tokio derliaus. Be to, būtina skatinti tausojančią žemdirbystę, populiarinti ekologinį ūkininkavimą. Besivystančiam žemės ūkiui reikia mokslo pagalbos. Labai aktualūs dirvožemio tyrimai. Išvestos naujos atsparios ir derlingos veislės. Antra, mūsų įmonė įsteigta Dotnuvoje, kuri iki šiol pelnytai vadinama žemės ūkio mokslo lopšiu. Parama mokslui – ilgamečio „Dotnuva Baltic“ ir Lietuvos žemdirbystės instituto bendradarbiavimo tąsa. Mokslas ir verslas turi semtis patirties vieni iš kitų. Pasaulyje tai įprasta.

 

 Kurios mokslo sritys Jums labiausiai svarbios?

Mūsų įmonė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdo žemės ūkio technikos prekybos ir paslaugų, modernios grūdų įrangos statybos ir sėklininkystės veiklas. Turime vieną moderniausių Baltijos šalyse sėklų gamybos fabriką, kuriame per metus galime paruošti per 22 tūkst. tonų sertifikuotų veislių sėklų. Tarp mūsų ruošiamų veislių yra ir lietuviškų. Todėl tenka nuolat konsultuotis su mokslininkais ir užsakyti naujus tyrimus. Vasaros viduryje Akademijoje (Kėdainių r.) vyksta didelė žemės ūkio technologijų paroda „Agrovizija“, kurioje susitinka žemės ūkio mokslo ir verslo atstovai iš visos Lietuvos. Tai yra ir Žemdirbystės instituto nuopelnas.

 

 Ar jau teko pasinaudoti jaunųjų ir kitų mokslininkų rekomendacijomis, tobulinant dabar naudojamas veisles ar išvedant naujas?

Galiu pateikti pavyzdį, liudijantį apie mūsų bendradarbiavimą. Prieš kelerius metus amerikiečiai kreipėsi į „Dotnuva Baltic“, ieškodami žolių sėklų veislių. Mes pasiūlėme svidres, motiejuką ir eraičiną. Labiausiai JAV atstovams tiko lietuviška svidrės veislė „Elena DS“, kuri savo derlingumo rodikliais buvo pranašesnė už amerikietiškas. Dabar Lietuvos selekcininkai už tai gauna autorinį mokestį. Tai yra akivaizdus mūsų mokslo pasiekimų populiarinimas.

 Kokios šios srities tendencijos pasaulyje?

Dabar daug didelių pasaulinių kompanijų investuoja į žemės ūkį ir naujas technologijas, ypač į informacinių technologijų sektorių. Viskas persikėlė iš popieriaus į kompiuterines laikmenas. Modernėja ir žemės ūkis: technika valdoma, naudojant navigacinius įrenginius ir nepilotuojamas skraidykles (dronus). Daug tiksliau surenkami ir apdorojami duomenys, plėtojama robotizacija. Visa tai yra šiandienos agroverslo aktualijos. Laukais jau važinėja išmanieji plūgai, valdomi neišlipant iš kabinos, o ateityje išriedės ir traktoriai be vairuotojo. Pažanga neišvengiama, nes didesnio našumo klausimai yra labai aktualūs. Kaip jau minėjau, iš kiekvieno hektaro siekiama gauti kuo didesnį derlių.

 

 Ar, nusipirkęs sėklų, ūkininkas gauna visą jam būtiną informaciją?

Svarbiausia, pasirinkti tinkamą veislę, įsitikinti, kad sėkla būtų kokybiška ir tinkamai paruošta. Sėklų ir trąšų normas padeda nustatyti tiksliojo ūkininkavimo sistemos (TŪS), naudojamos šiuolaikiškoje technikoje arba jos pateikiamos kaip atskiros programos telefonuose ir kompiuteriuose. Pastaruoju metu išryškėjo per didelio dirvos suslėgimo problema, neigiamai veikianti augalų vystymąsi ir jų derlingumą. TŪS leidžia atlikti žemės ūkio darbus taupiau, nepereikvojant išteklių. Jau yra inovacijas diegiančių ūkininkų, auga jaunoji karta. Jų sūnūs ar dukros yra įgiję universitetinį išsilavinimą. Be abejo, dar yra ir tokių, kurie apsiriboja senais metodais ir savo patirtimi.

 

 Ar ketinate plėsti bendradarbiavimą?

Jau kelerius metus remiame šį Lietuvos mokslų akademijos renginį ir svarstome, kaip tai galima atlikti geriausiai. Man šiandien didelį įspūdį paliko tai, kad konferencijoje dalyvavo nemažas jaunimo būrys, o jų nagrinėjamų temų spektras – labai platus. Antra vertus, labai gerai, kad šis renginys tapo tarptautinis. Galima pasidalyti patirtimi su latviais, estais, lenkais. Tai naudinga ir verslui, nes dauguma įmonių galvoja apie platų bendradarbiavimą, darbą keliose valstybėse, visame Baltijos regione.

Parengta pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos, „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narės dr. Nelės Jurkėnaitės ir Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pranešimus