Finansų ministerijos ir „Eurostat“ duomenimis, 2014 m. Lietuvoje moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirta BVP dalis – 1,01 proc. – yra beveik dvigubai mažesnė už Europos šalių vidurkį. 2020 m. prognozės taip pat nedžiugina – vis dar prognozuojamas didelis Lietuvos skiriamų lėšų dalies (1,32 proc.) atsilikimas nuo Europos vidurkio (2,24 proc.).
Leonavičius
Tačiau, lyginant pasauliniu mastu, Europos Sąjunga taip pat nėra tai, į ką reikėtų lygiuotis. Pavyzdžiui, ES šalių investicijos, skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, per 2014 m. augo 3,3 proc., o JAV – net 8,1 proc.
JAV įmonės vadovaujasi nuostata, kad bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis teikia galimybę išsiskirti iš konkurentų. Tokia strategija vadovaujasi ir lietuviškų šaknų turintis JAV kalnakasybos įrenginių gamybos lyderės „Metso minerals“ įmonės technologijos direktorius Vytas Svalbonas, prieš 24 metus savo vadovaujamą įmonę atvedęs į Lietuvos mokslo laboratorijas.
Klaidų kaina – didesnė
V. Svalbonas yra įsitikinęs, kad kiekviena įmonė turėtų gerai pasvarstyti ir apskaičiuoti, ar gedimų, sugadintos įmonės reputacijos ir prarastų klientų kaina nėra didesnė nei investicijų į mokslinius tyrimus: „Vieno mūsų įrenginio – mineralų malūno – pagaminimas ir parengimas eksploatuoti kainuoja apie 30 mln. JAV dolerių. Nesame linkę taip rizikuoti, kad į rinką pateiktume abejotinos kokybės malūnus, nes jų sustabdymas darbo vietoje mūsų įmonei galėtų kainuoti apie 1 mln. JAV dolerių per dieną“. V. Svalbono vadovaujama įmonė daugiau nei 20 metų siunčia plieno ir ketaus bandinius bei konstrukcijų elementus tyrimams į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Stiprumo mechanikos mokslo laboratoriją.
Anot V. Svalbono, tokių kalnakasybos įrenginių, kaip mineralų malūnai, minimalus tarnavimo laikas – 25 metai. Tai milžiniški, 10–12 metrų dydžio kalnakasybos įrenginiai, smulkinantys kalnuose kasamus mineralus, kad juos būtų galima pateikti liejykloms.
Priežasčių nustatymas saugo nuo klaidų
Prof. habil. dr. Mindaugo Kazimiero Leonavičiaus teigimu, VGTU Stiprumo mechanikos mokslo laboratorija užsakymų sulaukia tiek iš Lietuvos verslininkų, tiek iš užsienio liejyklų ir gamyklų. „Dirbame su Kinijos, Turkijos, Amerikos, Australijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos įmonėmis. Joms atliekame tyrimus, kurių duomenys reikalingi projektuojant įrenginius. Iš lietuviškų įmonių dažniau sulaukiame užsakymų nustatyti jau naudojamų detalių gedimų ir suirimo priežastis“, – apie užsakymų skirtumus pasakojo laboratorijos mokslo vadovas.
Tokie tyrimai dažnai užtrunka keletą mėnesių ar net metų. Laboratorijoje sukuriama tokia įrenginių apkrova, kokią jie patiria tikroje darbo vietoje. „Jei paimsime pieštuką už galų ir palenksime jį vieną kartą – nieko nenutiks. Bet jei tą veiksmą pakartosime daug kartų – pieštukas sulūš. Dideli įrengimai genda panašiai. Reikia, kad darbo metu jie atlaikytų 10 mln. ar net 100 mln. ciklinių apkrovimų. Tokius darbo ciklus imituojame laboratorijoje. Su VGTU laboratorijos mašinomis 100 mln. ciklų mes sukuriame per 1 metus, tačiau sulaukiame ir tokių bandinių, kuriems reikia ir 2 ar net 5 metų tyrimų“, – pasakojo M. K. Leonavičius.
Anot jo, tyrimas nesibaigia tuo momentu, kai detalė lūžta. „Elektroniniu mikroskopu stebime, kaip atrodo įtrūkimo ar lūžio vieta, jo paviršius, kaip tas procesas vyksta, kaip atsiranda plyšys ir jis didėja, kol detalė galutinai suyra“, – sakė M. K. Leonavičius. Anot jo, tokie tyrimai leidžia rasti lūžio priežastis ir panaudoti turimas žinias, kad ateityje būtų galima to išvengti. Tirdami jau sulūžusias detales, mokslininkai gali nustatyti, ar kalta detalę gaminusi liejykla, ar buvo pažeistas eksploatavimo režimas.
Naujovės leidžia įgyti konkurencinį pranašumą
Pasak „Metso minerals“ direktoriaus Vyto Svalbono, rasti patikimą laboratoriją nebuvo lengva. Ilgą laiką įmonei reikalingus tyrimus atlikdavo Filadelfijoje, bet ten jiems buvo suteikiama tik ribota prieiga prie bandymų įrangos. „Pradėjome dairytis Europoje, ieškojome alternatyvų Lenkijoje, vėliau ir Baltijos šalyse. Sužinoję apie modernesnes technologijas, nei tuo metu turėjome JAV, atvykome į Lietuvą. Taip atsidūrėme VGTU, kuris turėjo reikiamą patirtį, gerą reputaciją, pajėgius įrenginius ir galimybes tirti didesnius bandinius“, – apie aplinkybes, prieš 24 metus atvedusias JAV rinkos lyderius į Vilnių, pasakojo V. Svalbonas.
Anot jo, bendradarbiavimas su mokslininkais įmonei suteikia ne tik kokybės garantiją ir pranašumą prieš klientus, bet ir priėjimą prie naujausios informacijos. „Universitetai, laboratorijos, tyrimų institutai – tai vietos, kuriose sukuriamos naujovės. Darbas su mokslininkais leidžia mums greičiau gauti naujausią mokslo srities informaciją, pirmiems sužinoti apie rinkos naujoves ir aktualiausius mūsų atstovaujamos industrijos tyrimus“, – akcentavo JAV kalnakasybos įrenginių gamybos lyderės „Metso minerals“ technologijos direktorius. Parengta pagal VGTU Viešųjų ryšių skyriaus pranešimą