Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų vizitas į Kiniją

Spalio 18–28 d. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslo darbuotojų grupė lankėsi įvairiuose universitetuose Kinijos Liaudies Respublikoje. Vizitas vyko Nankino žemės ūkio ir Pekino universitetų kvietimu. Vizito metu teko skaityti viešas paskaitas apie anglies dvideginio emisijų efektyvumą ir dinaminį gamybos efektyvumą. Nankino žemės ūkio universitete lankiausi jau antrą kartą, o šio universiteto Ekonomikos ir vadybos kolegijos dekanė prof. dr. Jing Zhu lankėsi ir LAEI.

Spalio 23–25 d. Fudžou mieste taip pat vyko 8-oji CAER-IFPRI konferencija, kurią organizavo mokslo žurnalas „China Agricultural Economic Review“ ir Vašingtone įsikūręs Tarptautinio maisto politikos tyrimų institutas (angl. International Food Policy Research Institute). Šioje konferencijoje LAEI atstovas dalyvauja jau antrą kartą. Šiemet dr. T. Baležentis pristatė tyrimą, skirtą Kinijos grūdų derliaus pokyčių analizei, ir buvo atsakingas už sesijoje pristatytų darbų aptarimą.

Konferencijoje pristatyti naujausi tyrimai, susiję su globaliais iššūkiais žemės ūkiui ir apsirūpinimo maistu Kinijoje problematikai. Plenariniame posėdyje pristatyti pranešimai, kuriuose nagrinėjamas skirtingų (makro ir mikro) lygmenų problemas vertėtų aptarti plačiau. Kalifornijos Davis universiteto profesorius dr. Michael Carter pristatė tyrimą, skirtą ryšio tarp žemės ūkio draudimo ir skurdo kaimiškosiose vietovėse lygiui nustatyti. Mokslinėse diskusijose vyrauja nuomonė, kad didesnė rizika yra susijusi su aukštesniu skurdo lygiu. Nagrinėjant žemės ūkio draudimo problematiką, keliama atvirkštinė hipotezė: ar draudimas (rizikos sumažinimas) gali padėti sumažinti skurdo lygį. Skurdo lygį galima sumažinti, skatinant investavimą į rizikingesnes ir pelningesnes veiklas. Pranešėjas aptarė indekso draudimo taikymo ypatybes ir pasekmes.

IFPRI vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Xinshen Diao pristatė tyrimą, skirtą demografinių transformacijų ir struktūrinių ekonomikos pokyčių sąsajoms Kinijoje. Demografinės transformacijos daro įtaką tiek pasiūlos, tiek paklausos veiksniams. Demografiniai pokyčiai lemia darbo jėgos struktūrinius pokyčius, dėl to vyksta ir ekonominė transformacija. Remiantis modeliavimo rezultatais, numatytas Kinijos populiacijos augimo sulėtėjimas ir depopuliacija 2028 m. Taip pat prognozuojama, kad 2035 m. vyresniųjų gyventojų priklausomumo rodiklis (vyresnių nei 65 m. gyventojų ir 15–64 m. gyventojų skaičių santykis) pasieks 33Į, t. y. taps artimas šiuo metu Šiaurės Europoje stebimai reikšmei. Minėtų transformacijų poveikis ekonomikai turi būti vertinamas sistemiškai, nes, pavyzdžiui, dėl demografinės struktūros ir išsilavinimo pokyčių keisis ir darbo jėgos struktūra bei susidarys nauja pusiausvyra darbo rinkoje. Taigi, modelis apėmė tris amžiaus ir tris išsilavinimo grupes.

Nustatyta, kad žemo išsilavinimo vidutinio amžiaus gyventojai išliks skaitlingiausia darbo jėgos grupe. Antra vertus, darbo jėgos paklausą lemia tokie veiksniai, kaip techninis progresas, populiacijos pokyčiai, namų ūkių pajamos, eksporto prekių paklausa. Pranešėja pažymėjo, kad demografinės struktūros pokyčių padarinius tinkamai įvertinti galima tik naudojantis mikro lygmens duomenų bazėmis. Pavyzdžiui, priklausomumo rodiklis neatspindi priklausomumo šeimos lygmeniu. Taikant Kinijos panelinių šeimos tyrimų duomenis, nustatyta, kad didės šeimų, turinčių vyresnių nei 65 m. narių, skaičius. Po 2020 m. tokių šeimų skaičius kaimo vietovėse viršys atitinkamą skaičių miestuose. Dėl tokių pokyčių didės išlaidų sveikatos apsaugai dalis.

Panašias tendencijas patvirtino ir Kinijos žemės ūkio universiteto profesoriaus dr. Xiangming Fang atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti vyresniųjų Kinijos gyventojų depresijos paplitimo mažinimo galimybes, įgyvendinant kaimo vietovių socialinio draudimo sistemą. Miuncheno technikos universiteto profesorė dr. Jutta Roosen nagrinėjo sveiko maisto vartojimo veiksnius Vokietijoje.

Spalio 28 d. dr. T. Baležentis skaitė viešą paskaitą Pekino universitete veikiančiame Kinijos žemės ūkio politikos centre. Susitikime su centro vadovu prof. dr. Jikun Huang ir dėstytoja dr. Lingling Hou taip pat dalyvavo LAEI direktorė dr. Rasa Melnikienė, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Irena Kriščiukaitienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Kinijoje Mindaugas Kuklierius. Minėtas centras yra vienas iš pirmaujančių Kinijos žemės ūkio ekonomikos tyrimų srityje, o jo vadovas prof. dr. Jikun Hoang yra paskelbęs straipsnių žurnaluose „Nature“ ir „Science“. Kinijoje vykusiuose susitikimuose su įvairių universitetų mokslininkais aptarti tolimesni mokslinio bendradarbiavimo planai.