Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) yra pasirengusi konstruktyviai dalyvauti keliant su aukštojo mokslo politika susijusius klausimus, juos svarstant ir rengiant dokumentų projektus. Todėl LURK nori atkreipti Vyriausybės dėmesį į pastaruoju metu aukštajam mokslui labai aktualius uždavinius:
1. Parengti ilgalaikę Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą, vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategija Lietuva 2030 ir Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairėmis. Strategijoje ir veiksmų plane sumodeliuoti į valstybės ir visuomenės ilgalaikius tikslus orientuotą darnų visų mokslo ir studijų sričių vystymą, aukštojo mokslo sektorių ir visų institucijų tipų, taip pat ir ne aukštojo mokslo sektorių sąveiką, svarbiausiu kriterijumi laikant mokslo ir studijų kokybę.
2. Sukurti ilgalaikį Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros planą kaip Ilgalaikės Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategijos dalį, kuriame nustatyti ilgalaikius siekius. Planas turėtų derėti su nacionaliniais siekiais tokiose srityse, kaip inovacijų kūrimas, darbo jėgos pritraukimas bei kvalifikuotų užsieniečių integracija, ir būti paremtas būtinais finansiniais ištekliais.
3. Atsižvelgiant į ilgalaikius mokslui ir studijoms keliamus valstybės ir visuomenės strateginius reikalavimus, konsoliduojant institucijų išteklius ir siekiant mokslo bei studijų geresnės sąveikos, veiklos kokybės, optimizuoti mokslo ir studijų sistemą, apimant universitetus, kolegijas ir mokslo institutus.
4. Ateinančius ketverius metus nemažinti procentinės biudžeto dalies, skiriamos universitetinių aukštųjų mokyklų studijoms. Indeksuoti valstybės finansuojamų studijų vietų jose kainas ne mažiau kaip 5 proc. kasmet (valstybės finansuojamai vietai skiriamų lėšų dydis yra nepakitęs nuo 2008 m.), valstybės finansuojamos studijų vietos kainą susiejant su absolventų įsidarbinimo rodikliais ir kitais universiteto studijų kokybės bei veiklos efektyvumo rodikliais. Tai leistų bent iš dalies padidinti dėstytojų atlyginimą, kuris dabar yra visiškai nekonkurencingas darbo rinkoje.
5. Panaikinti mokančių ir nemokančių už mokslą studentų kategorijas universitetuose, nes tai socialiai neteisinga ir pakerta motyvaciją studijuoti, trukdo užtikrinti studijų kokybę.
6. Ateinančius ketverius metus didinti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų finansavimą ne mažiau kaip 10 proc. per metus, siekiant užtikrinti, kad mokslininkų ir tyrėjų bazinis atlyginimas taptų konkurencingas rinkoje. Taikyti tarptautinius kriterijus mokslo rezultatams vertinti. Finansuojant mokslą, iš valstybės biudžeto pereiti prie finansavimo vien tik už mokslo rezultatus.
7. Sukurti ir įgyvendinti mokslo paramos programą, kuri leistų padidinti Lietuvos mokslininkų galimybes įsitraukti į tarptautinius projektus.
8. Skatinti būtiną Lietuvos ekonomikos plėtrai inovacinę veiklą universitetuose, sudarant galimybę tam panaudoti ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos, bet ir kitų ministerijų lėšas.
9. Administravimo ir ūkio lėšas universitetų išlaidoms, susijusioms su studijomis, skirti pagal universitetų gaunamų valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių (įgyvendinti įstatymų galią turinčią nuostatą). Išspręsti, kad nedidėtų valstybės nefinansuojamų studentų studijų kaina dėl administravimo ir ūkio išlaidų. Administravimo ir ūkio lėšas išlaidoms, susijusioms su mokslo tiriamuoju darbu ir eksperimentine plėtra, skirti atsižvelgiant į universitetų mokslo rezultatus.
10. Užtikrinti efektyvų universitetų nekilnojamojo turto valdymą ir strateginių tikslų įgyvendinimą, dabar pagal patikėjimo sutartis valdomą nekilnojamąjį turtą perduodant valdyti universitetinėms aukštosioms mokykloms nuosavybės teise (investuoti į aukštųjų mokyklų dalininko kapitalą).
11. Siekiant pakelti doktoranto statuso prestižą ir padidinti doktorantų skaičių Lietuvoje, užtikrinti, kad doktorantų stipendija būtų ne mažesnė kaip vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Sukurti lanksčią doktorantų stipendijų finansavimo iš įvairių šaltinių sistemą.
12. Inicijuoti Valstybinę universitetų bendrabučių ir socialinės infrastruktūros atnaujinimo programą, kuri padėtų pritraukti užsienio studentus ir sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas studentams iš Lietuvos.
LURK prezidentas Alfonsas Daniūnas