„Dažnai pastebiu, kad tie, kurie neišdrįso savo jėgų išmėginti studijose užsienyje, neretai lieka vienam taške – ten, kur viskas aišku, patogu, suprantama, beveik nebūna iššūkių ir progų pasitikrinti savo gebėjimus ir ribas“, – sako Lina Paliulytė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto studentė. Pasak studentės, pagyvenęs svetimoje šalyje, pabuvęs tarptautinėje aplinkoje tuos pačius reiškinius imi vertinti kitaip, atsiranda tolerancija kitokiai nuomonei, supratimas, kad tavo požiūris nėra vienintelis teisingas.
Pusmetis Kroatijoje leido ne tik įgyti tarptautinės patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, bet ir įvertinti savojo universiteto privalumus. Tarptautinio verslo studijų programos II kurso magistrantė L. Paliulytė neabejoja, kad pasaulyje, kuriame atstumai tarp skirtingų kultūrų ir geografinių vietų sutrumpėjo, jau nebepakanka įgyti žinių tik savo universitete.
Lina, kodėl jau nebe pirmą kartą ryžaisi išvykti studijuoti pagal akademinių mainų programą „Erasmus+“?, – paklausėme L. Paliulytės.
– Draugystės su „Erasmus“ programa pradžių pradžia laikau savo artimos aplinkos pavyzdžius, kai užsienyje studijavo mano sesuo ir artimi draugai. Mane viliojo kitokios aplinkos pažinimas. Tai paskatino išmėginti jėgas programos atrankoje. Ją įveikusi, bakalauro studijų trečiame kurse atsidūriau Nikosijos universitete, Kipre. Po šio pusmečio patirties galvoje ėmė dūgzti daugiau minčių apie panašias galimybes jau studijuojant magistrantūroje. „Erasmus+“ programa suteikia progą išvykti net 12 mėnesių. Vadinasi, protingai ir motyvuotai pasvėręs savo gebėjimus, suderinęs studijų modulius, įvertinęs motyvaciją, studentas gali mokytis metus ir daugiau, atlikti praktiką užsienyje. Būtent apie tai, jeigu susiklostys palankios aplinkybės, ir svarstau.
Kuo patrauklūs šie mainai studentui?
– Manau, kad tokios studijos jaunam žmogui pirmiausia duoda tikrą, išplėstą ir progresyvų mąstymą bei matymą. Grįžęs jau niekada nebebūsi toks pat, nes įvairius reiškinius matai kitu kampu, kitaip vertini, supranti, kad tavo asmeninė kategoriška nuomonė ne visada yra nenuginčijama tiesa.
Ko reikia, norint gauti laimingą „Erasmus+“ programos bilietą?
– Pirmiausia, domėtis savo studijų krypties universitetais, jų siūlomais mokymosi moduliais ir tada išsirinkti dvi–tris alternatyvas. Prieš išvažiuojant taip pat reikėjo išsilaikyti anglų kalbos testą. Atsižvelgiama į akademinių pažymių vidurkį. Aišku, neapsieita ir be privalomų prašymų pildymų, dalyvavimo vidinėse fakulteto atrankose. Vyksta stojamasis pokalbis studento motyvacijai patikrinti, sudaroma pretendentų rotacijos eilė.
Studijavai Kroatijoje, viename stipriausių šalies ekonomikos studijas siūlančių Splito universitete. Kokią mokymosi bazę siūlė šie tarptautinių mainų partneriai studentams?
– Tiek universiteto, tiek fakulteto biblioteka yra tikrai gera. Sąlygos ramiai ir kokybiškai mokytis čia yra puikios: kompiuterinės darbo vietos, interneto ryšys, literatūros gausa. Dėstytojai mums duodavo daug reikiamos mokymosi medžiagos. Jų rūpesčiu gaudavome atspausdintas, atšviestas knygas, vadovėlius, parengtas skaidres. Beje, kroatai nepasižymi žaliuoju požiūriu – labai mėgsta popierių. Spausdina, šviečia, rašo ant popieriaus… Daug „gyvų“ knygų, pildomų popierinių formų, panašu, kad skaitmenizavimo idėjomis jie dar „neužkrėsti“. Vietoje atsiųstos elektroninės PDF versijos dėstytojas verčiau atspausdins tą knygą. Todėl KTU šiuo klausimu man atrodo inovatyvi, paisanti taupumo, socialiai atsakinga aukštoji mokykla.
Ar sunku mokytis, išvykus pagal mainų programą?
– Yra tokia nerašyta taisyklė, kad „Erasmus“ programos studentams nėra sunku. Esu tikra, kad tai patvirtins visi, kam teko laimė būti mainų dalimi – nesvarbu, ar Skandinavijoje, ar Pietų šalyje. Splito universitetas siūlo stiprias ekonomikos krypties studijas. Tai buvo svarbus kriterijus, renkantis aukštąją mokyklą. Patinka ir pietietiškas kroatų būdas, jų požiūris į gyvenimą. Dievinu šilumą, puikiai jaučiuosi pozityvių, neskubančių, tačiau darbus padarančių žmonių apsuptyje, todėl pasirinkti šią šalį man buvo itin taiklus šūvis. Pavyzdžiui, vieno modulio kiekvieną savaitę susitikimo su dėstytoja metu, aptardavome mokomojo dalyko knygos skyrių, diskutuodavome konkrečia tema. Mus vertindavo, o pasibaigus semestrui, nelaikę baigiamųjų egzaminų, gavome galutinius pažymius. Noriu padrąsinti abejojančius: nesijaudinkite dėl savo anglų kalbos – juk ir dėstytojai ne visi gerai kalba angliškai. Dėl to problemų nekilo.
Mokiausi šešis dalykus. Mokslai tikrai nebuvo nuobodūs – testai, individualūs darbai, grupiniai darbai, didelis dėmesys savarankiškam ruošimuisi ir atsiskaitymams. Be to, turi planą, ką turi atsiskaityti. Beje, mano didžioji draugų dalis buvo kroatai, kurie studijuoja daug ir sunkiai. Jie su lengvu pavydu žiūri į „Erasmus“ studentų „krūvius“.
Kuo skiriasi dėstytojai Splito universitete ir KTU?
– Noriu pasidžiaugti mūsų fakulteto dėstytojais, kurie, mano nuomone, yra disciplinuoti, žingeidūs, imlūs naujovėms, modernūs. Kroatai dėstytojai, tingios pietų saulės lepinami, paiso savo ritmo, neretai vėluoja. Aišku, būdama ten, suvokiau, kad toks yra jų gyvenimo būdas ir natūraliai priėmiau tuos skirtumus. Apskritai kroatai reikalus sprendžia ramiai, o pas mus – visi nuolat bėga, lyg įgelti, kažkur nespėjantys. Ten neegzistuoja toks reiškinys kaip „kava išsinešti“. Kas yra išsinešti kavą? Tai – išgerti ją kone paknopstomis, neskiriant laiko sau, savo mintims ar tiesiog kokybiškam atokvėpiui. Kroatams kava – šventas reikalas, prie puodelio suburiantis bičiulius pabendrauti porą valandų.
Papasakok apie laisvalaikį.
– Mūsų, „Erasmus“ studentų, kompanija buvo marga – nuo slovakų, čekų, rusų, italų, ispanų, iki Peru atstovų ar netgi australų. Nors ir ne su visais bendravau paskaitose, bet nemažai keliavome, dalyvavome teminiuose vakarėliuose, sporto veiklose. Kroatijoje pasakiškai graži gamta – kalnai, jūra, daug vidinių vandens telkinių – krioklių, ežerų, nacionaliniai parkai, salos jūroje. Labai daug žalumos. Tai išties paliko didelį įspūdį. Aplankėme Juodkalniją, Bosniją ir Hercegoviną, kitus Kroatijos miestus. Kaimyninėse šalyse – pigiau, suderinome ekskursijas ir radome platesnes linksmybių galimybes.
Aplankytos vietos buvo viena už kitą gražesnės, įspūdingesnės, kelionių organizatoriai pasirūpino nenuobodžiais maršrutais ir profesionalių gidų palyda. Užsienio studentais besirūpinantis tinklas „Erasmus Student Network“ mums buvo tikra parama – tiek konsultacijomis, tiek patarimais, tiek realia pagalba. Gali turėti vietinį bičiulį, kuris operatyviai ras tau reikalingos informacijos, patars ar nukreips. Bičiulio dėka radau išsinuomoti nuostabų butą prie jūros! Buvo galimybė ir išmokti kroatų kalbos, organizuoti gana intensyvūs kursai visiems besidomintiems. Man pakako kroatų draugijos, iš jų išmokau nemažai žodžių, ilgainiui net pradėjau suprasti vietinių pokalbių turinį. Mokant pagrindines frazes, žodžius, tikrai smagiau.
Kaip išgyventi jaunam ir aktyviam „Erasmus“ studentui? Kaip planuotis išlaidas, ko verta atsisakyti?
– Išvykstant studijuoti į Kroatiją, skiriama 400 eurų mėnesinė stipendija. Be to, gavau papildomą stipendiją už gerus studijų rezultatus iš savo fakulteto. Visiems labai rekomenduoju pusmetį, prieš išvykstant į „Erasmus“, paprakaituoti, bet pelnytum vietinę lietuvišką stipendiją. Kiekvienas euras yra labai svarbus.
Būti studentu Kroatijoje – super! Gauni „X-card“ – kortelę, suteikiančią neįtikėtinų nuolaidų taupančiam studentui universiteto valgyklose. Tiesiog valstybės dotuojamas stebuklas už 1 eurą restorano lygio valgykloje. Gal skamba kiek paradoksaliai, tačiau pradėjusi reguliariai valgyti valgykloje, išleisdavau daug mažiau pinigų. Nesibaiminkite kainų – Kroatija nėra brangi šalis, tikrai įpirksite maisto, ir rūbai, avalynė – daug pigesni nei Lietuvoje. Aišku, stipendija tirpo, nes nemažai keliavome, tačiau, normaliai susiplanavus išlaidas, veiklų ir pirkinių prioritetus, stipendijos tikrai pakanka.
Asmeninių patarimų krepšelis vis dar svyruojančiam…
– Patarimas numeris vienas – važiuoti metams, pasinaudoti šiuo pagrindiniu „Erasmus+“ programos teikiamu privalumu. Anglų kalba gali ir nebūti tobula, tačiau, nuvykus studijuoti ir įpuolus į angliškai kalbančių studentų terpę, angliškai prabilsite taip gerai, kad net patys save nustebinsite. Ateityje, ieškodami darbo, sulauksite neabejotinai palankaus darbdavio požiūrio dėl tarptautinių studijų metu įgytos patirties ir su tuo susijusių kompetencijų.
Svarbiausia – išdrįsti. Dalyvauk, laimėk, važiuok, jei nori kažką naujo išmokti, sužinoti ir patirti. Nesvarbu, į kurią šalį išvyksi, po studijų išsiveži ne tik žinių bagažą, bet ir daugybę klausimų apie skirtumus.
Ką galėčiau padaryti savo aplinkoje, kad būtų panašu kaip ten? Ir atvirkščiai – kaip gerąsias patirtis perteikti užsieniečiams, nes tikrai turime kuo pasigirti. Primygtinai siūlau nesėdėti vienoje vietoje – nebijoti, eiti, bendrauti, rodyti iniciatyvą susipažinti. Būdamas atviras sulauksi tokio pat atsako. Studijos užsienyje pagauna ir įsuka į savo patirčių ir įspūdžių verpetą. Nieko nuostabaus, kad norisi kartoti, o frazė „Mobility is a lifestyle!“ (liet. judrumas yra gyvenimo būdas) tampa kertiniu praplėstų horizontų šūkiu ir pagrindine asmeninio tobulėjimo gaire.
Parengta pagal KTU Viešųjų ryšių skyriaus pranešimą