Atsivertus žurnalą, naujienų portalą ar socialinio tinklo paskyrą, susidaro įspūdis, kad sveika mityba rūpinasi ir aktyviai sportuoja beveik kiekvienas, ypač – jaunimas. Tačiau tikrieji rezultatai – kitokie: studentų mityba nėra visavertė, vietoj aktyvaus laisvalaikio ar sporto jaunimas mieliau renkasi kompiuterį.
Tiesa, didžioji dalis merginų stengiasi laikytis dietos. Tai atskleidė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentės Irinos Klizienės su kolegomis atlikta studija apie Universiteto studentų sveikatos būklę.
Buvo tiriami pirmojo ir dalis vyresniųjų kursų studentų iš kelių fakultetų: Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Ekonomikos ir verslo, Informatikos, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų, Cheminės technologijos bei Statybos ir architektūros. 40 proc. apklaustųjų sudarė merginos, 60 proc. – vaikinai. Tyrimas atliktas, naudojant tarptautinį sveikatos ir gyvensenos klausimyną. Kūno kompozicijos vertinimui pasitelktas Japonijos gamintojų „Tanita“ aparatas, veikiantis per kūno varžą.
„Studentų gyvenseną ir sveikatą aktualu stebėti dėl kelių priežasčių. Pirma, didelė šių jaunų žmonių dalis pradeda savarankišką gyvenimą, todėl kyla pavojus, kad jie gali nesugebėti gerai pasirūpinti savo sveikata. Studentų mityba dažnai būna išbalansuota: nėra suvartojama pakankamai reikalingų maisto medžiagų, o neteisingas mitybos režimas skatina antsvorio atsiradimą. Antra, studentai dažnai nesusimąsto, kad, prabėgus dar keleriems metams, padidės rizika susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, susijusiomis su jų sveikatai nepalankia gyvensena“, – kalbėjo I. Klizienė.
Pasak docentės, gera studentų sveikata – būtina sąlyga, rengiant būsimus aukštos kvalifikacijos specialistus. Studijų metu jauni žmonės patiria didelius psichoemocinius ir protinius krūvius. Jie yra priversti taikytis prie naujų mokymo būdų. Studijų metais formuojasi ir tarpasmeniniai santykiai už šeimos ribų, jaunuoliai tampa savarankiški. Tačiau tai neretai turi neigiamos įtakos formuojantis sveikos gyvensenos pamatams. Už subalansuotą mitybą ne mažiau svarbus yra ir fizinis aktyvumas.
Kas laikosi dietos?
Kad organizmas atliktų fiziologines funkcijas, reikia gauti visų maisto medžiagų atitinkamais kiekiais: angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55–75 proc. paros maisto energetinės vertės, riebalai – apie 15–30 proc. paros maisto energetinės vertės, baltymai – apie 10–15 proc. paros maisto energetinės vertės, skaidulinės medžiagos – apie 10 proc., vandens paros norma – 2,0–2,5 litro. Tačiau vitaminų ir mineralinių medžiagų normos rekomenduojamos individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, fizinį aktyvumą ir fiziologinius ypatumus.
„Tai būtina žinoti, nes didžioji dalis apklaustųjų merginų (14,8 proc., statistinis patikimumas p<0,05) laikosi dietos, o apklausoje pateiktam teiginiui „Ne, bet man reikėtų numesti“ pritarė 15,2 proc. (p<0,05) apklaustų studenčių“, – pažymėjo I. Klizienė, kurios nuomone, toks įsitikinimas daro neigiamą įtaką jų sveikatai. Tyrimas parodė, kad merginos yra labiau nepatenkintos savo kūnu nei vyrai. Šis nepasitenkinimas ypač stebimas paskutiniuosius 25 metus ir yra vienas iš „komplekso“ veiksnių, prisidedančių prie padažnėjusių valgymo sutrikimų atvejų. Vis daugiau merginų vertina savo kūną kaip neatitinkantį standartų, o tai dažnais atvejais prasilenkia su tikrove.
„Tinkama mityba gali aprūpinti žmogų energija ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingomis maistinėmis medžiagomis bei užtikrinti normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą, teikti veikliąsias medžiagas. Neatitinkanti fiziologinių organizmo poreikių mityba gali būti antsvorio ir nutukimo bei daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip onkologijos, cukrinio diabeto II bei išeminių širdies ligų, atsiradimo priežastimi“, – rizikas vardijo I. Klizienė.
Daugiau sportuojančių merginų
Apibūdindami savo sveikatą, respondentai kiekvieną mėnesį skundžiasi tokiais negalavimais kaip: galvos skausmu (26,3 proc.), skrandžio arba pilvo skausmu (28,2 proc.), nugaros skausmu (26,4 proc.) liūdesiu, prislėgtumu (30 proc.), irzlumu, bloga nuotaika (36 proc.), nervine įtampa (29,2 proc.), nemiga (25,4 proc.), galvos svaigimu, silpnumu (24,1 proc.).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono būstinė jaunimui rekomenduoja sveikatą stiprinti dalyvaujant vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau kaip 60 minučių kasdien. Šio krūvio minimumas – du kartai per savaitę – turi padėti padidinti ar palaikyti raumenų jėgą ir tonusą, stuburo ir sąnarių lankstumą, tinkamą kaulų tankį.
Visa fizinė veikla per dieną gali būti padalyta į trumpesnius nei 60 min. periodus ir turėtų būti kuo įvairesnė. Nustatyta, kad 60 min. vidutinio intensyvumo fizinė veikla sumažina tikimybę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti reikiamą kūno svorį (be dietos) ar net sumažinti nutukimą. „Tyrimas parodė, kad du kartus per savaitę vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiima 14,9 proc. vaikinų ir 16,2 proc. merginų, kartą per savaitę ir dar rečiau vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiima 14 proc. vaikinų ir 23,8 proc. merginų“, – sakė I. Klizienė.
Laisvalaikis – su kompiuteriu
Šešiuose fakultetuose atliktoje studijoje atsispindi ir jaunimo prie kompiuterio praleidžiamas laikas. Rezultatai parodė, kad didžioji dalis studentų, t. y. 28,8 proc. vaikinų ir 32,2 proc. merginų (p<0,05), laisvalaikiu kompiuteriu naudojasi vidutiniškai nuo keturių iki septynių valandų per dieną. „Įvertinus studentų studijų laiko ir laiko naudojimosi kompiuteriu laisvalaikiu, sudedamąsias dalis, kyla grėsmė, kad ilgalaikė statinė sėdima padėtis, t. y. 6–8 val. ar dar ilgiau, perkrauna giliuosius liemens raumenis, kurie garantuoja vertikalią liemens padėtį, ir visai neapkrauna kitų raumenų, kurie laiku bėgant silpnėja ir nebeatlieka savo funkcijos“, – tyrimo rezultatais dalijosi I. Klizienė.
Sėdint stuburo juosmens ir kryžmens sričiai, ypač tarpslanksteliniams stuburo diskams, tenka keletą kartų didesnis krūvis nei stovint. Tai ilgainiui gali sukelti juosmeninės stuburo dalies skausmus, neigiamai veikia laikyseną. Ilgalaikė sėdima padėtis trikdo kraujo apytaką kojose ir mažajame dubenyje, slopina žarnyno peristaltiką.
„Netiesioginiu neigiamu poveikiu galėtų būti ir kompiuterinės regos sindromas, stuburo kaklinės ar juosmeninės dalies osteochondrozė su komplikacijomis arba be jų, riešo kanalo sindromas, vidurių užkietėjimas, svorio augimas ir daugelis kitų susirgimų, kuriuos gali sukelti ilgalaikė statinė kūno padėtis“, – vardijo pašnekovė.