Pokalbis su filosofu Nerijumi Čepuliu
Ar mes valdome naująsias technologijas, ar jos – mus? Kaip netapti medijų įkaitais, o jas naudingai išnaudoti savo tikslams? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Kauno technologijos universiteto medijų filosofijos dėstytojas Nerijus Čepulis.
– Kuo susijusi šunį vizginanti uodega ir medijų įtaka žmonėms? – paklausėme N. Čepulio.
– Tokį pavadinimą pasirinkau pagal amerikiečių režisieriaus B. Levinsono 1997 m. filmo pavadinimą. Tai filmas apie įmantrias ir paveikias žiniasklaidos bei viešųjų ryšių manipuliacijas. Šį filmą laikau pranašišku, nes jo siužetas mįslingu būdu vėliau pasikartoja tikruose politiniuose įvykiuose JAV. Dar garsusis XX a. antros pusės medijų filosofas J. Baudrillard‘as pastebėjo, kad medijos ne informuoja mus apie įvykius, o juos kuria. Mano tikslas – parodyti grėsmę, kaip ne tik komunikacinės medijos, bet ir naujosios technologijos apskritai slysta iš mūsų kontrolės ir mus pačius daro mūsų įrankių įrankiais. Filmas „Uodega vizgina šunį“ prasideda žodžiais: „Kodėl šuo vizgina savo uodegą? Ogi todėl, kad šuo yra gudresnis už savo uodegą. Jei gudresnė būtų uodega, ji vizgintų šunį…“
– Ar galite trumpai apibrėžti, kas yra šiuolaikinės medijos – kompiuteris, planšetė, išmanusis telefonas, televizorius?
– Visos medijos – nuo paprastų įrankių iki nano ar makroaparatų, kurios naudojamos šiandien, yra šiuolaikinės. Kai kurie medijų tyrinėtojai medijas skirsto į senąsias ir naująsias. Senosios medijos yra mechaninės. Jomis yra konstruojama ir gaminama. Naujosios medijos yra skaitmeninės. Jomis yra programuojama ir informuojama.
Technologinės inovacijos, be abejo, daro mūsų gyvenimą saugesnį, patogesnį, atveria daug naujų galimybių kurti ir bendrauti. Tačiau negalime išleisti iš akių jų keliamų grėsmių, tarp kurių paminėčiau dvi, mano manymu, svarbiausias. Kaip jau minėjau, naujosias medijas vis sunkiau kontroliuoti, o kai kurių šiuolaikinės kultūros kritikų nuomone, jos nebekontroliuojamos. Auga manipuliacijos galimybių mastas. Kita šiandienės visuomenės problema – technologinių inovacijų greitis. Nemaža visuomenės dalis sunkiai spėja adaptuotis prie nuolatos kintančių medijų.
– Kalbate apie „juodąsias“ šiuolaikinių medijų technologijas, skirtas „plauti“ smegenis kiekvienam mūsų. Kaip suprasti, ar mane jau paveikė? Ar apskritai įmanoma išvengti medijų poveikio, o gal net ir kontroliuoti jį?
– „Smegenų plovimas“ arba, kitaip tariant, manipuliacija, reiškia tam tikrą įtaką ir išnaudojimą, man to nežinant. Tarkim, žinau, kaip pasinaudoti įvairiomis išmaniojo telefono funkcijomis, ir žinau, ko man iš jo reikia. Bet ar pagalvoju apie šio prietaiso įtaką man, apie šalutinį jo poveikį? Jei žiūrėdamas televizijos laidą arba vaizdo siužetą „Youtube“, tai, ką matau, vadinu faktais, vadinasi, jau esu paveiktas ir apgautas. Tai nereiškia, kad televizija skleidžia melą. Esu apgautas, nes nedarau skirtumo tarp to, ką galiu pamatyti savo akimis, ir to, kas yra nufilmuota tam tikru rakursu, sumontuota, įgarsinta ir pateikta tam tikroje kitų vadinamųjų „faktų“ mozaikoje.
– Ką patartumėte, kaip netapti medijų įkaitais, o jas naudoti protingai ir sau naudingai?
– Tokio klausimo išsikėlimas jau galėtų būti kelio pradžia. Toliau galėtų sekti pabudimas iš narkotizuojančio medijų transo. Pirmiausia įsisąmoninant, kad plokščias televizijos ar kompiuterio ekranas ne tik apriboja faktinę tikrovę, bet ir ją keičia. Mums yra pateikiami skaitmeniniai vaizdai. Tie vaizdai perteikia ne faktus, o nuomones. Prieš susidarant asmeninę nuomonę, derėtų susipažinti su kuo daugiau kitų nuomonių. Beje, savo nuomonę derėtų susidaryti ne tik iš kitų nuomonių, be ir savo patirties bei studijų.
Būtina užsiminti apie medijų ekologiją ir „dietą“. Suprantama, kad be komunikacinių medijų neišsiversime. Jos užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime, tiek bendraujant per atstumą, tiek renkant informaciją, kurios neduoda mūsų tiesioginė patirtis. Tačiau derėtų atsitraukti nuo telefono, kompiuterio ar kurio nors kito ekrano ir daugiau laiko skirti kitai veiklai. Realūs pokalbiai, gyva muzika, skaitymas, lytėjimas, vaikščiojimas, sportas, dėmesys maistui ir kvapams padės išvengti stačiakampio ekrano hipnozės.