Tautų kultūros šventė: Latvija ir Lietuva

Lapkričio 18 d. asociacija „Baltų centras“ kartu su Šiaulių universiteto biblioteka ir „Aušros“ muziejumi surengė Latvijos Respublikos 98-ųjų nepriklausomybės metinių minėjimą. Šiais metais tai buvo ir proga pažinti iškilias lietuvių ir latvių bičiulystę puoselėjančias asmenybes – Vladą Braziūną ir Knutą Skujenieką (Knuts Skujenieks).

Poeto ir vertėjo Vlado Braziūno nuotraukų paroda „Europietis, augęs pačiame palietuvy…“, skirta latvių poeto ir vertėjo K. Skujenieko 80-mečiui, atidaryta Šiaulių universiteto bibliotekoje. Susirinkusius į parodos atidarymą pasveikino Latvijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Ivars Liepnieks. Džiugu, kad į Šiaulius atvyko ir nuotraukų autorius, ir jų herojus, todėl šventės dalyviai galėjo palyginti fotografo perteiktą įvaizdį su asmeniniu matymu. Nuotraukose K. Skujeniekas įamžintas, pradedant 2003-aisiais, tiek namuose vienas ar su šeimos nariais (beje, jo žmona Inta taip pat dalyvavo šioje šventėje), tiek įvairiuose renginiuose: Latvijos mokslų akademijoje, Latvijos rašytojų sąjungoje, Švedijos ambasadoje Rygoje, Tarptautiniuose rašytojų ir vertėjų namuose Ventspilyje ir kt. Po parodos atidarymo kviestiniai svečiai iš Latvijos ir Lietuvos apsilankė „Baltų centre“.

Knutas Skujeniekas Šiaulių universiteto bibliotekoje įkurtame Centų kambaryje.
Knutas Skujeniekas Šiaulių universiteto
bibliotekoje įkurtame Centų kambaryje.

Šventės tęsinys – poezijos vakaras „Baltų priedainės“ vyko „Aušros“ muziejaus filiale – Chaimo Frenkelio viloje. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas) atliko „Tėvynė mūsų“ (muzika – Vaclovo Augustino, žodžiai – Vlado Braziūno).

 

Daugiausia dėmesio šventėje ir buvo skirta jubiliejinį gimtadienį šiemet švenčiančiam K. Skujeniekui bei jo bičiuliui, eilėraščių vertėjui ir fotografui V. Braziūnui. Skaitymuose dalyvavo Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas, su kuriuo V. Braziūnas neretai rengia poezijos vakarus, ir kanklininkė Žemyna Trinkūnaitė. Pasikeisdami, vienas kitą papildydami, juokaudami ir kurdami nuoširdžią atmosferą, abu poetai skaitė tuos pačius K. Skujenieko eilėraščius lietuvių ir latvių kalbomis. Prof. S. Valentas aptarė V. Braziūno poezijos baltiškumą, ieškojo lietuvių ir latvių kalbų atspindžių tekstuose. Po to jie gimtosiomis tarmėmis – V. Braziūnas pasvaliečių, o S. Valentas kupiškėnų – perskaitė keletą eilėraščių.

 

Vakaro pabaigoje K. Skujenieką, kaip Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narį, pasveikino šia proga iš Vilniaus atvykęs sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Ne kartą nuskambėjo mintis, kad K. Skujenieko nereikia pristatyti latviams, tačiau ir lietuviams šio poeto kūryba yra žinoma. Poezijos rinktinę „Aš esu toli viešėjęs“, į kurią sudėti 1963–2003 m. parašyti eilėraščiai ir jų vertimai į lietuvių kalbą (vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda ir Jonas Strielkūnas), 2004 m. išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Vladas Braziūnas ir Knutas Skujeniekas  „Baltų centre“
Vladas Braziūnas ir Knutas Skujeniekas „Baltų centre“

K. Skujeniekas yra pirmasis ir kol kas vienintelis Jotvingių premijos laureatas iš užsienio (1993) (beje, 2003 m. šią premiją gavo V. Braziūnas). Drauge su lenkų rašytoju Česlovu Milošu (Czeslaw Miłosz) 2002 m. jis tapo pirmaisiais užsieniečiais – Lietuvos rašytojų sąjungos garbės nariais. „Su daugelio, ypač Europos, šalių poezija ir poetais bendraujantis, jų kūrybą verčiantis. Pats – sovietinius lagerius atbuvęs, ilgai tad slopintas – pagaliau pelnęs savo kūrybos pripažinimą tose šalyse. Bet su Lietuva jo santykiai ypač glaudūs ir bičiuliški. Net, sakytum, šeimyniniai. Ar dinastiniai. Literatūros žmonėms pažįstamas Emilis Skujeniekas, Knuto tėvas, – lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą, latvių – į lietuvių, prieškariu gyvenęs ir Lietuvoje, buvęs net Lietuvos pilietis“, – taip, pristatydamas eilėraščių rinktinę, svetainėje „Bernardinai.lt“ yra rašęs Kęstutis Nastopka.

 

Po poezijos skaitymų laukė maloni staigmena – vakaro svečiai galėjo pirmieji įsigyti naujausią V. Braziūno poezijos knygutę „Lėtojo laiko aky“ (dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė, išleido Rašytojų sąjungos leidykla), pasirodžiusią prieš pat šį renginį, ir gauti autoriaus autografą. Pagarbi, nuoširdi ir smagi atmosfera vyravo visą vakarą. Buvo matyti, kad susirinko tikri poetų ir jų kūrybos gerbėjai bei Latvijos draugai.

 

K. Skujeniekas parsivežė namo naujais įrašais papildytą švenčių knygą, kurią, gavęs dovanų savo 70-mečio proga, vežiojasi į jo garbei skirtus renginius, kad jų dalyviai galėtų įrašyti savo linkėjimus, pastebėjimus, pamąstymus… Šiauliai nebuvo išimtis. Pradėjome į ją rašyti, dar būdami „Baltų centre“, o poezijos vakaro pabaigoje tai galėjo padaryti visi norintys. Tad svečias sugrįžo namo ne tik su įspūdžiais apie šią viešnagę, bet ir su jam skirtais įrašais švenčių knygoje.

Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimo svečiai „Baltų centre“. Iš kairės: Vladas Braziūnas, Knutas Skujeniekas, už jų – Antanas A. Jonynas, Alma Braziūnienė, Skirmantas Valentas, Ivaras Liepniekas, Inta Skujeniecė, Žemyna Trinkūnaitė, Edita Dvilinskienė. Reginos Kvašytės nuotr.
Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimo svečiai „Baltų centre“. Iš kairės: Vladas
Braziūnas, Knutas Skujeniekas, už jų – Antanas A. Jonynas, Alma Braziūnienė, Skirmantas
Valentas, Ivaras Liepniekas, Inta Skujeniecė, Žemyna Trinkūnaitė, Edita Dvilinskienė.
Reginos Kvašytės nuotr.
Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.