2016 m. lapkričio 30 d. Briuselyje įvyko uždaromoji ES 7-osios Bendrosios Programos „AGRISICTRADE“ projekto konferencija, kurioje buvo pristatyti svarbiausi rezultatai ir diskutuojama apie ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių prekybos santykių vystymosi scenarijus.
„AGRICISTRADE“ projekto koordinatorė Lietuvoje – Jolanta Droždz – pasidalino dalyvavimo tarptautinių tyrimų erdvėje patirtimi.
– Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas šiemet baigia trejus metus vykdytą ES 7-osios Bendrosios Programos „AGRISICTRADE“ projektą, skirta ištirti žemės ūkio, maisto sektoriaus ir biomasės gamybos potencialą buvusiose NVS šalyse (angl. Exploring the potential for agricultural and biomass trade in the Commonwealth of Independent States). Jūs esate šio projekto koordinatorė Lietuvoje ir atsakote už mūsų šaliai skirtų uždavinių vykdymą. Gal galėtumėte pasidalinti su laikraščio „Mokslo Lietuva“ skaitytojais savo įspūdžiais ir patirtimi, ką reiškia dalyvavimas tarptautinėje tyrimų erdvėje? Gal pradėsime nuo itin aktualaus klausimo: kokia patirtis reikalinga, norint patekti į ES finansuojamus tarptautinius projektus?
– Iš tikrųjų patirtis, dalykinė kompetencija ir rekomendacijos yra itin svarbūs. Dalyvauju tarptautiniuose projektuose jau virš dešimt metų. Kasmet rengiame daug paraiškų ir žinome, koks mažas yra sėkmingų paraiškų procentas, todėl svarbiausia apsišarvoti kantrybe, nenusivilti ir nenuleisti rankų, kai gauni naują žinią apie tai, kad kažkas vėl buvo šiek tiek labiau sėkmingas negu tu.
– Gal galėtumėte įvardinti, kas iš tikrųjų tapo ta sėkmės priežastimi, kuri lėmė laimingą pabaigą?
– Vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių sėkmę, yra geras partnerių konsorciumas. Žinoma, partnerių dalykinė kompetencija ir sėkmingai užbaigtų tarptautinių projektų, finansuotų iš ES lėšų, sąrašas vertinami labai pozityviai. Kuo ilgesnis šis sąrašas, tuo geriau. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir konsorciumo partnerių tarpusavio pasitikėjimas bei žinojimas, kad komanda projektą įvykdys sėkmingai. Su mūsų partneriais turime ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį. Konsorciumo koordinatorius yra labai lankstus ir sugeba greitai spręsti netikėtai iškylančias problemas, o partneriai yra labai geranoriški ir draugiški.
– Bet vis dėlto ES lygio mokslinių tyrimų erdvėje konsorciumas nėra vienintelis sėkmės garantas. Kaip manote, kodėl šį kartą būtent jūsų konsorciumas buvo tas, kuris pasirodė „šiek tiek labiau sėkmingas negu kiti“?
– Šis projektas nėra spontaniškai gautas rezultatas. Mes ruošėmės paraiškos tiekimui virš metų. Pasiūlėme tai, ko negalėjo pasiūlyti konkurentai – kompleksinį ekonominį sprendimą, kuris sujungia tris modelius: dalinės pusiausvyros modelį „AGMEMOD“, bendrosios pusiausvyros modelį „MAGNET“ ir geografinį biosferos valdymo modelį „GLOBIOM“.
Manau, kad būtent mūsų konsorciumo partnerių turimos infrastruktūros apjungimas ir tapo viena iš sėkmės priežasčių. Be to, projekto užduotimi buvo įvertinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus gamybos potencialą buvusiose NVS šalyse. Vienas iš projekto partnerių yra IAMO institutas (Vokietija), kuris turi daug patirties dirbant su NVS šalimis. Šis partneris padėjo operatyviai parinkti patikimus ekspertus nagrinėjamose šalyse. Tai ženkliai padidino sėkmės tikimybę, nes parinkti ekspertai turėjo tarptautinį pripažinimą.
– O kiek partnerių turi jūsų konsorciumas?
– Turime tikrai didelį konsorciumą, kurį sudaro net 17 partnerių iš 15 šalių. Projekto koordinatorius yra iš Prancūzijos, o partneriai yra iš Nyderlandų, Vokietijos, Slovėnijos, Austrijos, Belgijos, Lietuvos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano, Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos. Mes visi skirtingi ir turime vienas kitą papildančią ekspertinę patirtį.
– Jūsų konsorciume yra ne tik partneriai iš ES, bet ir aštuoni dalyviai iš buvusių NVS šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano, Moldovos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos). Koks vaidmuo jiems skirtas ES projekte?
– Tokią konsorciumo sudėtį nulėmė ES spręstina problema ir iškeltas projekto tikslas. Projektas siekė nustatyti užsienio prekybos žemės ir maisto ūkio produktais bei biomase potencialą pasirinktose NVS šalyse. Šiems partneriams teko itin svarbus vaidmuo, nes kiekviena iš šių šalių yra unikali, tačiau unikalumo inventorizacija nėra lengvas uždavinys. Jeigu ES situacijos analizei mokslininkas gali tiesiog atidaryti Eurostat duomenų bazę ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus, tai tiriamose šalyse tai tikras iššūkis. Čia kyla daug problemų dėl kalbos barjero, duomenų rinkimo metodologinių aspektų, na ir neegzistuojančių duomenų rinkimo būtinumo, užpildant spragas. Net baigiamojoje projekto stadijoje mes kreipėmės į šių šalių ekspertus, prašant pakomentuoti rezultatų patikimumą, pateikti ekspertinį vertinimą projekto eigoje paruoštiems galimiems šių šalių žemės ir maisto ūkio plėtros scenarijams.
– Kadangi paminėjote rezultatus. Gal galėtumėte pakomentuoti įdomiausius AGRICISTRADE projekto rezultatus? Šis projektas turėjo padėti įvertinti galimą prekybos susitarimų ES Rytų partnerystės ir Eurazijos sąjungos įkūrimo kontekste poveikį ES rinkai. Ko galime tikėtis ateityje? Ar nagrinėjote, kaip pasikeis situacija Rusijoje po embargo?
– Taip, įdomiausios įžvalgos bus būtent apie pokyčius Rusijos rinkoje. Svarbiausia žinia ES ir, žinoma, Lietuvos verslininkams – Rusija žengia link apsirūpinimo maistu. Ir mes jau galime kalbėti apie greitai gautus sėkmingus pavyzdžius: kiaulienos, paukštininkystės ir kai kuriuose daržovių sektoriuose Rusija reikšmingai padidino gamybą ir sugeba apsirūpinti minėtais produktais ar net eksportuoti. Savo ateitį Rusiją sieja su Eurazijos šalimis, todėl mažai tikėtina, kad panaikinus embargo situacija grįš į savo vėžes. Šiuo metu išgryninami projekto rezultatai, o gruodžio pabaigoje „AGRICISTRADE“ projekto tinklalapyje (http://www.agricistrade.eu) bus paskelbti trys pagrindiniai prekybos santykių su Rusija vystymosi scenarijai. Pirmasis vertina gilesnę ES ir jos Rytų partnerių integraciją, prekybos santykių plėtrą dvišalių sutarčių pagrindu, mažinant prekybos apribojimus. Antrasis yra sietinas su pasauliniais prekybos liberalizavimo procesais, kuomet modeliuojamas prekybos sąlygų lengvinimas pasauliniu mastu įgyvendinant tam tikrus Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus. Trečiasis scenarijus apima Eurazijos sąjungos kūrimo aspektus, gilėjantį regionalizavimą. Pastarasis scenarijus atrodo labiausiai tikėtinas ES tarptautinės prekybos santykiuose su Rusija bei kai kuriomis kitomis NVS šalimis (Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija). Dvišalių prekybos susitarimų plėtra prognozuojama su Ukraina, Gruzija ir Moldova. Tarp visų nagrinėtų šalių, tik Azerbaidžanas neturi aiškios tarptautinės prekybos plėtros krypties, nedalyvauja nei ES dvišaliuose susitarimuose, nei Eurazijos sąjungos kūrime.
– Kaip manote, „AGRICISTRADE“ projektas pakoreguos ES politiką ar jis labiau orientuotas į mokslo bendruomenę ir leidžia gauti iš esmės naują instrumentarijų analogiškų problemų sprendimui ateityje?
Projekto rezultatus numatoma viešinti tiek ES lygmeniu, tiek nagrinėjamose NVS šalyse, todėl tikimasi, kad projekto rezultatai sulauks platesnio atgarsio ir pasieks ne tik mokslo bendruomenę, bet ir prekybos politiką formuojančius asmenis bei pasitarnaus tolesnių sprendimų priėmimui.
– Dėkoju už skirtą dėmesį.
Parengta pagal LAEI vyresn. mokslo darbuotojos ir „Mokslo Lietuvos“ redakcinės kolegijos narės dr. Nelės Jurkėnaitės intervių su “AGRICISTRADE” projekto koordinatore Lietuvoje – J. Droždz – medžiagą.
This project has received funding from the European Union’s Seventh Framework Programme for Research, Technological Development and Demonstration under Grant Agreement No. 612755