Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą (angl. Chiune Sugihara). Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose rastomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.
Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos
1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją. Neturėdamas vyriausybės sutikimo, paskutinėmis lemiamomis akimirkomis jis išdavinėjo „gyvenimo vizomis“ vėliau pavadintus leidimus net Kauno traukinių stotyje.
„Humanitariniuose moksluose Č. Sugihara yra gyva jungtis tarp Lietuvos ir Japonijos, o šioje šalyje išlikę šaltiniai leidžia užpildyti tyrimų spragas apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, kurie 1939 m. prieglobstį rado Lietuvoje, – pasakojo dr. S. Strelcovas, vadovaujantis universitete veikiančiam Gynybos ir karybos edukacijos centrui. – Stažuotės metu Japonijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatijos archyve ne tik rinkau medžiagą apie pabėgėlius ir 1939–1940 m. Lietuvą, bet ir praplėčiau japonų konsulo Č. Sugiharos asmenybės tyrimus. Buvo labai įdomu palyginti, kaip šiandien Č. Sugihara vertinamas Lietuvoje ir kaip jis matomas Japonijoje. Pagrindinis mano pastebėjimas – apie Č. Sugiharą susiformavusioje istorijoje Japonijoje Lietuva yra nepelnytai primiršta. Būtent tai kaip istorikas ir bandau atitaisyti.“
Tikimasi, kad kitais metais „Č. Sugiharos sąrašas“ bus įtrauktas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, todėl šiai progai Japonija ruošiasi ypatingai. Po vizito į Japoniją šios šalies akademikai dr. S. Strelcovą įtraukė į konferencijos, skirtos laukiamam įvykiui paminėti, mokslinį komitetą. Šiaulių universiteto mokslininko knygą planuojama pristatyti būtent šios konferencijos metu.
Japonijoje mokslo kalba – ne anglų, o japonų
Kaip mokslininkas-tyrėjas ir dėstytojas dr. Simonas Strelcovas yra vykęs į įvairiausias šalis, tarp kurių Švedija, Portugalija, Olandija, Vengrija, Kazachstanas, Ukraina, Pietų Korėja, Izraelis ir kt. Jis pastebi, kad moksliniuose tyrimuose tarptautinis bendradarbiavimas pirmiausia priklauso nuo mokslo šakos: „Pavyzdžiui, tikslieji mokslai turi savo ryšius ir tinklus, o štai mokslo partnerystė tarp humanitarų yra kur kas siauresnė, kadangi paprastai tai lemia tyrimų regioniškumas. Tarptautiniams akademiniams tinklams plėtotis iš dalies įtakos turi ir kalbos mokėjimas, todėl norintieji sėkmingai stažuotis, pavyzdžiui, Japonijoje, turi mokytis šios šalies kalbos, – sakė mokslininkas. – Gimtoji kalba Japonijoje ypač svarbi dar ir dėl to, kad, skirtingai nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kuriose vis dažniau mokslininkai renkasi anglų kalbą, Tekančios saulės šalyje humanitarų sluoksniuose bedominuoja gimtoji – japonų.“
Ruošdamasis kelionei dar nuo pavasario, S. Strelcovas mokėsi japoniškai. „Gebu pasisveikinti, padėkoti, kažko užsisakyti kavinėje, suregzti primityvesnį sakinį, tačiau pranešimo perskaityti, žinoma, dar negalėčiau“, – sakė dėstytojas.
Japonams 800 universitetų – ne per daug
Stažuotės metu Šiaulių universiteto mokslininkui teko ne tik analizuoti tyrimų medžiagą, bet ir skaityti paskaitas apie Lietuvos pabėgėlius ir mūsų šalies santykius su artimiausiais kaimynais XX a. pirmoje pusėje dviejuose Japonijos universitetuose – Ritsumeikano ir Vasedos. „Kai Lietuvoje nuolat girdime kalbas apie neva per didelį universitetų skaičių, Japonijoje universitetų yra apie 800. Daugelis jų – privatūs. Pastarieji dvigubai brangesni nei valstybiniai. Kadangi universitetai Japonijoje reitinguojami, itin svarbu, kurio iš jų diplomas įgytas, nes tai turi didelę įtaką įsidarbinant“, – pasakojo dr. S. Strelcovas.
Japonijos aukštasis mokslas, anot jo, populiarus ir tarp užsienio studentų. Reitinguose itin geras pozicijas užimančiuose universitetuose gausu studentų iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kadangi vietos gyventojai labiau linkę studijas ir savo ateitį sieti su Japonija, tarptautinių studijų galimybė jiems nėra itin aktuali.
Esminių mentaliteto skirtumų tarp lietuvių ir japonų studentų dr. S. Strelcovas sakė nepastebėjęs. „Kai kurie studentai kuklūs, ne visada išdrįsta paklausti to, kas jiems įdomu. Tačiau apskritai jie yra motyvuoti. Įėjęs į auditoriją, supranti, kad studentai susirinko ne šiaip sau praleisti laiką, o sužinoti ir išmokti kažką nauja. O kas ir kur yra Lietuva, japonai studentai daugmaž žino. O kai pamini, kad Lietuvoje gyveno ir dirbo jų nacionalinis didvyris Č. Sugihara, abejonės dėl mūsų šalies geografinės padėties kaipmat išsisklaido.“
Studijas Šiaulių universitete renkasi Azijos šalių studentai
Mokslo bendradarbiavimas su užsienio šalių specialistais bei studijos pagal mainų programas sparčiai populiarėja. Šiaulių universitetui glaudžiai bendradarbiaujant su užsienio šalių akademiniais partneriais, pastarojo studentai dažniausiai vyksta į Čekiją, Portugaliją, Vokietiją, Graikiją, Italiją, Lenkiją, Latviją ir kt. Šiauliuose šiuo metu mokosi studentai iš Pietų Korėjos, Taivano, Šri Lankos, Indijos, Nigerijos, Gruzijos, Ukrainos, Kazachstano ir ES šalių – Čekijos, Danijos, Šveicarijos, Graikijos, Slovakijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos. Vienintelis Šiaurės Lietuvoje universitetas sulauks studentų iš Brazilijos, Kolumbijos, JAV, Albanijos, Serbijos ir mokslininko lankytos – Japonijos.
Parengta pagal Šiaulių universiteto ir BNS pranešimus