2017-ieji – Kazio Bradūno metai. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad šiais metais bus minimos poeto, publicisto Kazio Bradūno 100-osios gimimo metinės, nutarė paskelbti 2017-uosius Kazio Bradūno metais. Nutarime pabrėžiama, kad Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kazys Bradūnas yra vienas ryškiausių XX a. žemininkų-lankininkų kartos poetų, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo organizatorių.
K. Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Vilkaviškio rajone. Vėliau Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką, o 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Čia aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, redagavo „Aidus“, „Literatūrinius lankus“, dirbo leidinyje „Draugas“. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, 1992 m. tapo Nacionalinės premijos laureatu. Mirė 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Regioninės politikos kūrimo link. Seimo TS-LKD frakcijos narių Lauryno Kasčiūno, Agnės Bilotaitės ir Rimanto Jono Dagio spaudos konferencijoje „Regioninė politika: kaip netapti vieno miesto savivaldybe“, įvykusioje gruodžio 19 d., buvo pažymėta, kad iki šiol nevykdyta jokia regioninė politika. Seimo nariai, teikdami savo pasiūlymus, siūlo konkrečias priemones. L. Kasčiūnas parengė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą, numatantį didinti finansinę paramą šeimoms, norinčioms įsigyti arba statyti gyvenamąjį būstą Lietuvos regionuose. Projekte numatoma, kad asmenims ar šeimoms, be suteikiamos 10 arba 20 proc. subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo pirmojo būsto kredito ar pradinio įnašo daliai apmokėti, papildomai būtų suteikiama dar 15 proc. subsidija pirmajam būstui ne didmiesčiuose arba kurortinės teritorijos statusą turinčiose savivaldybėse. Valstybės parama asmenims ir šeimoms jų būsto poreikiams tenkinti būtų diferencijuota pagal gyvenamąją teritoriją. Siūloma minėtą įstatymą papildyti nuostata, numatančia galimybę mažiau pasiturintiems jauniems žmonėms, ketinantiems kurtis regionuose, perleisti tam tinkamą laisvos valstybinės žemės sklypą pirmojo gyvenamojo būsto statybai su teise jį išsipirkti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Parlamentarai pabrėžė, kad verslas nėra suinteresuotas kurti naujų darbo vietų regionuose, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau jauni specialistai nėra suinteresuoti likti regionuose, nes nėra gerai apmokamo darbo vietų. Taip susidaro uždaras ratas, kurį bent iš dalies turėtų nutraukti teikiami paramos pirmajam būstui įsigyti įstatymai. Atkreiptas dėmesys, kad savivaldybės nėra suinteresuotos kurti naujų darbo vietų, stengtis, kad daugiau pajamų patektų į jų biudžetus, nes dėl ydingos biudžeto formavimo tvarkos savivaldybės neskatinamos siekti geresnių veiklos rezultatų.
Organizuoto nusikalstamumo žala valstybei. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto gruodžio 28 d. posėdyje policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai pristatė organizuoto nusikalstamumo tendencijas Lietuvoje. „Laikas apskaičiuoti, kiek žalos valstybės ekonomikai, jos finansų sistemai padaro organizuotos nusikaltėlių grupės per PVM grobstymą, korupciją ir kitus nusikaltimus“, – sakė NSGK pirmininkas V. Bakas. Posėdžio metu buvo išklausytas situacijos vertinimas ir teisėsaugos institucijų pasiūlymai dėl įstatymų pakeitimų, siekiant kovoti su savo veiklą smurtu grindžiančiomis kriminalinėmis gaujomis. Komitetas jau yra pritaręs Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui, kuris suteiks teisinius pagrindus turtui, sukauptam iš pavojingų organizuoto nusikalstamumo kriminalinių gaujų veiklos, konfiskuoti. Tikimasi, kad artimiausiu metu šį projektą apsvarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atskiro dėmesio sulaukė ir intelektualiniai nusikaltimai, kuriais padaroma didelė žala valstybės finansų sistemai. Sudėtingos sukčiavimo schemos, apimančios kelias valstybes, darosi vis sudėtingesnės. Joms išaiškinti reikalingas glaudus bendradarbiavimas tiek šalies viduje, tiek su užsienio partneriais, tam tikros specifinės žinios mokesčių, finansų srityje.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys kreipėsi į naująjį aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl nuo šių metų įsigaliojusios tvarkos prašyti gyventojų, atvežusių atliekas į stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles, pateikti savo vardą, pavardę, adresą ir asmens dokumento – paso arba asmens tapatybės kortelės – numerį.
Siūlymas mažinti parlamentarų skaičių. Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pristatė Konstitucijos 55 ir 57 straipsnių pataisų projektą, kuriuo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių ir pakeisti rinkimų datą. Teikiamu projektu Seimo narių skaičių siūloma mažinti nuo 141 iki 101. „Mes dabar kalbame ne apie konkretų rinkėjų skaičių vienam išrinktam Seimo nariui, o apie Seimą, Seimo narių skaičių, kurie sugebėtų atlikti tas pareigas, kurios yra Konstitucijos suteiktos Seime. Manau, 101 Seimo narys tai nesunkiai padarytų. Debatuose ir rinkimuose aš negirdėjau nė vienos partijos pareiškimo, kad Seimo narių skaičiaus nereikėtų mažinti. Visos partijos visuose debatuose kalbėjo apie tai, kad tą reikia padaryti“, – sakė R. Karbauskis.
Siūloma, kad eiliniai Seimo rinkimai būtų rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais ne spalio, bet kovo mėnesio antrą sekmadienį. Projektui po pateikimo pritarė 67, prieš balsavo 22, susilaikė 34 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bendru sutarimu pritarta pasiūlymui pavesti Konstitucijos komisijai apsvarstyti šį projektą. Konstitucijos pataisas plenariniame posėdyje siūloma svarstyti pavasario sesijoje.