Inžinerinės pramonės įmonės bemaž vieningai įvardijo, kuo gyveno pastaruoju laikotarpiu ir kokius išbandymus mato perspektyvoje. Darbo našumo didinimas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, investicijos į įrengimų atnaujinimą, ketvirtosios pramonės revoliucijos skatinami skaitmenizacijos procesai, įsitvirtinimas užsienio rinkose, investicinė aplinka Lietuvoje – tai tik dalis aktualių temų.
prezidentas Gintautas Kvietkauskas
Nepaisydamos didelių iššūkių, įmonės dirbo efektyviai ir numato 25–30 proc. augimą. Realias tokio augimo galimybes patvirtina ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija (LINPRA), tačiau kartu įspėja apie grėsmes, kurios gali nulemti priešingus rezultatus.
Pasak LINPRA prezidento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gintauto Kvietkausko, daugiau nei 70 proc. savo produkcijos eksportuojančių inžinerinės pramonės įmonių pardavimo apimtys kasmet viršija 3 mlrd. eurų. Pardavimai galėtų išaugti iki 4,6 mlrd. eurų, tačiau tam reikia sutelktų veiksmų: „Europos Sąjungos inžinerinę pramonę galime įsivaizduoti kaip greitaeigį krovininį traukinį. Jo lokomotyvas yra senosios ES šalys – Vokietija, Prancūzija, Olandija, Skandinavijos valstybės. Šiame sąstate kol kas svarbų vaidmenį vaidina ir Lietuvos eksportas, tačiau yra ženklų, kad jį gali pakeisti pigesnių šalių, Bulgarijos ar Ukrainos, produkcija. Taip gali nutikti, jei stabdysime investicijas į technologinę įrangą, nesuvaldysime emigracijos, nespręsime profesinio švietimo problemų ir neskatinsime pameistrystės proveržio Lietuvoje.“
Susirūpinimą kelia tai, kad Lietuvos inžinerinė pramonė nepanaudoja viso turimo potencialo. LINPRA išskiria tris silpnąsias vietas, į kurias reikia tuoj pat susitelkti valstybės lygmeniu: skubiai stabdyti emigraciją, švietimo sistemą atverti bendradarbiavimui su pramone, pagerinti mokestinę aplinką ir mokestinėmis lengvatomis skatinti reinvesticijas į įmonių technologinį pasirengimą.
Investuotojai įvardija, kad Lietuvoje jau trūksta darbo jėgos, todėl net ir gera infrastruktūra, struktūrinių fondų investicinė pagalba, palankios investuotojams mokestinės sąlygos neatrodo tokios patrauklios. Kai per metus vis dar emigruoja 30–40 tūkst. žmonių, dirbti nebėra kam. Prie to prisideda ir nelanksti švietimo sistema, nepajėgi greitai parengti reikalingų specialistų. Darbuotojų stygių jaučiančios, bet produkciją eksportuojančios įmonės taip pat daug pralaimi dėl šalyje klestinčios šešėlinės ekonomikos.
Darbo našumas priklauso ir nuo tinkamo darbuotojų profesinio pasirengimo. Siekiant aprūpinti darbo rinką tinkamai parengtais darbuotojais, svarbu skatinti praktinį profesinį mokymąsi pameistrystės būdu, sukurti ir įtvirtinti kryptingo profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą. Būtina formuoti ekonomiškai pagrįstą požiūrį į mokslinę veiklą ir skatinti taikomąjį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Ūkio ir ekonomikos srityje prioritetą svarbu teikti ketvirtajai pramonės revoliucijai, ministerijų strateginiuose veiklos planuose numatant priemones skaitmeninėms technologijoms, naujoms medžiagoms ir lankstiems gamybos metodams diegti. ES investicijų dalį privalu skirti Lietuvos pramonės pasirengimui vykstantiems pokyčiams, suteikti pelno lengvatą reinvesticijoms į pramonę ir numatyti priemones, kurios sušvelnintų pramonės revoliucijos poveikį švietimo bei socialinės aplinkos srityse. LINPRA teigimu, pokyčiai ekonomikos, švietimo ir socialinės apsaugos srityse jau 2017-aisiais galėtų beveik trečdaliu padidinti veiklos efektyvumą. Tik sutelktas valdžios, švietimo ir įmonių darbas naujus iššūkius keliančios ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste padėtų ir toliau išlaikyti per pastaruosius 10 metų įgytą Lietuvos inžinerinės pramonės konkurencingumą. Papildoma informacija: Gintautas Kvietkauskas, LINPRA prezidentas, LPK viceprezidentas, tel. (8 698) 05 639, el. paštas gintautas.kvietkauskas@arginta.lt. Parengta pagal 2016 m. gruodžio 29 d. pranešimą