Parama užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Gerinamos rėmimo ir skatinimo sąlygos užsienio lituanistinių mokyklų, ypač esančių etninėse lietuvių žemėse ir lietuvių tremties vietose, mokytojams. Numatomos galimybės šiems mokytojams skirti kompensacijas per vaikų atostogas, skatinti mokytojus piniginėmis premijomis už darbo stažą ir lituanistinio švietimo pasiekimus. Numatyta įsteigti lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premiją, kurią kasmet skirs švietimo ir mokslo ministras. Tai nurodyta Vyriausybės nutarimu pakeistame Asmenų, vykdančių ar vykstančių vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje, rėmimo ir skatinimo tvarkos apraše. Dokumento pakeitimą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija.
Iki šiol lituanistinių mokyklų mokytojams nebuvo apmokamos atostogos, mokytojai nebuvo skatinami premijomis ar kitokiais būdais. Šiame apraše taip pat nurodyta galimybė mokytojui ar dėstytojui, kurį į užsienio lituanistinę mokyklą ar lituanistikos centrą dirbti siunčia Lietuva, palikti ankstesnę darbo vietą. Aprašo tikslai: gerinti formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo užsienyje pedagoginių darbuotojų išvykimo sąlygas; sudaryti palankias sąlygas pedagoginiams darbuotojams, vykdantiems lituanistinį švietimą užsienyje; įvertinti ir pripažinti pedagoginio darbuotojo darbą lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje kaip svarbią Lietuvai veiklą, padedančią lietuviams išsaugoti kalbą, tradicijas, papročius jų gyvenamuosiuose kraštuose ir kuriančią teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Remiantis įvairiais šaltiniais, skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie milijonas lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų. 41 pasaulio šalyje veikia užsienio lietuvių bendruomenės. Daugiau nei 30 pasaulio šalių veikia lietuviškos formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigos, kuriose mokosi apie 8 tūkst. mokinių, dirba per 700 mokytojų. Šiuo metu pasaulyje, daugiausia Europoje, yra apie 40 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose tiriama ar dėstoma lietuvių kalba ir kultūra, juose dirba per 100 dėstytojų ir mokslininkų, įvairiose studijų pakopose (bakalauro, magistrantūros, doktorantūros studijose) lietuvių kalbą ir kultūrą studijuoja apie 600 studentų.
Patvirtinta pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programa. Programoje nurodytos pagrindinės sritys ir planuojamos priemonės, keliančios profesijos prestižą: gabių ir motyvuotų asmenų įtraukimas į pedagogines studijas, pedagoginių darbuotojų rengimo sistemos ir kompetencijų tobulinimas, sąlygų karjerai plėtra, darbo aplinkos ir sąlygų gerinimas, viešosios nuomonės formavimas. Programą planuojama įgyvendinti keliais etapais nuo 2017 m. iki 2022 metų.
„Programos tikslas – sukurti sąlygas, kurios padės parengti ir švietimo sistemoje išlaikyti profesionalius pedagogus, turinčius aukštą prestižą visuomenėje, – sakė laikinai einanti ministro pareigas Audronė Pitrėnienė. – Vykdant programoje nustatytus uždavinius, bus gerinamos pedagogų darbo sąlygos. Programoje numatoma įvesti etatinį darbo apmokėjimą, mokytojams, turintiems mažą darbo krūvį, sukurti galimybes įgyti papildomą kvalifikaciją, skatinti, kad savivaldybės visokeriopai remtų kaimo vietovėse ar nedideliuose miesteliuose dirbančius mokytojus, pvz., kasdien važinėjantiems į darbą mokytojams kompensuotų kelionės išlaidas.“
Programos projektas visuomenei svarstyti buvo pateiktas spalio mėn. Sulaukta daugiau nei šimto siūlymų, kuriuos pateikė profesinės sąjungos, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos ir kiti socialiniai partneriai.
Pedagogikos studijas universitetuose siekiama papildyti praktika mokyklose jau nuo pirmųjų studijų metų. Besirengiantiems tapti mokytojais jauniems žmonėms savo patirtį perduos aukščiausios kvalifikacijos mokytojai praktikai. Studijuojantys galėtų įsitikinti, ar jie motyvuoti tapti pedagogais. Tie, kurie nuspręstų, kad jie negali dirbti mokykloje, turėtų galimybę pasitraukti iš pedagoginių studijų ir rinktis kitą kryptį. Siekiama parengti įvairesnius atrankos į pedagogines studijas būdus, kurie padėtų atrinkti į pedagogines studijas labiausiai motyvuotus jaunuolius.
Numatoma keisti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, pereiti prie tęstinio profesinio tobulinimo. Akredituotos kvalifikacijos tobulinimo institucijos skatinamos planuoti ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo programas, kurios galėtų būti išdėstomos per kelis mėnesius ar mokslo metus ir vykti įvairiomis formomis. Tokios programos leistų dalyviams ne tik išgirsti apie naujoves, bet ir išbandyti jas savo praktikoje, o programos pabaigoje pasitikrinti įgytos kompetencijos lygį.
Universitetų botanikos sodų veiklos gairės. Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros gaires, kuriomis siekiama užtikrinti jų veiklos stabilumą ir tęstinumą. Gairės nustato Lietuvos universitetų botanikos sodų veiklos plėtros prioritetus ir įgyvendinimo kryptis. Jomis siekiama koordinuoti suinteresuotų institucijų – Aplinkos ir Kultūros ministerijų, savivaldybių ir universitetų – veiksmus, sudarant galimybę botanikos sodams dalyvauti Vyriausybės institucijų vykdomuose projektuose, konkursuose ir ieškoti būdų spręsti infrastruktūros atnaujinimo ir augalų kolekcijų išlaikymo klausimus.
Lietuvoje veikia 4 universitetų botanikos sodai: Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Šiaulių ir Klaipėdos. Sodai vykdo studijų, mokslinių tyrimų ir edukacinę veiklą, kaupia ir saugo augalų kolekcijas, atlieka rekreacinę funkciją. Botanikos sodai organizuoja aplinkosaugos, mokslo populiarinimo ir kultūrinius renginius, įgyvendina tarptautinius biologinei įvairovei išsaugoti skirtus projektus. Pastaruoju metu didėja visuomenės domėjimasis botanikos sodais. Per paskutinį dešimtmetį lankytojų skaičius juose išaugo tris kartus. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus