Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė
Gruodžio 13 d. darbą pradėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Švietime nesijaučiu naujoke. Suprantu, kad laukia dideli iššūkiai. Labai tikiu komanda. Tik su puikia komanda visi iššūkiai įveikiami. Vyriausybės programa yra labai ambicinga, daug darbų. Aš taip pat ateinu su naujais uždaviniais. Bet viską susidėliosime ir kartu įveiksime. Neabejoju, kad mums pavyks“, – ministerijos darbuotojams sakė J. Petrauskienė.
Jurgita Petrauskienė gimė Utenoje, mokėsi 4-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Utenos Dauniškio gimnazija). 1997 m. baigė tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas, magistro laipsnį įgijo 2002 m. Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. Ištekėjusi, augina du vaikus.
1997–2001 m. J. Petrauskienė dirbo PHARE profesinio švietimo ir mokymo reformų koordinavimo centre projektų vadove, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja. Nuo 2007 m., nuo pat Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) įsteigimo, iki paskyrimo švietimo ir mokslo ministre ėjo šio centro direktoriaus pareigas.
Jurgita Petrauskienė dalyvauja įvairiose vertinimo, ekspertų grupėse, pvz., ERAWATCH tinklo, ERAC stebėsenos grupėje, Europos nacionalinių įžvalgos korespondentų tinkle (angl. European Network of National Foresight correspondents), Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vertinimo tinkle (angl. EU RTD Evaluation Network), Bolonijos darbo grupėje, Mokslinės veiklos vertinimo Lietuvos mokslo ir studijų institucijose darbo grupėje, Žinių ekonomikos forume, Sumanios specializacijos rengimo koordinavimo grupėje.
Viceministras Giedrius Viliūnas
Gruodžio 21 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje viceministru pradėjo dirbti doc. dr. Giedrius Viliūnas, kuruosiantis aukštojo mokslo sritį. Iki šiol jis buvo Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas. G. Viliūnas turi didelę organizacinio ir vadovaujamojo darbo patirtį mokslo ir studijų srityse, dalyvavo rengiant aukštojo mokslo administravimo, mokslo politikos ir valdymo sričių strateginius dokumentus ir ekspertines studijas.
G. Viliūnas turi darbo patirties Švietimo ir mokslo ministerijoje: 2006–2007 m. dirbo ministro patarėju, 2007–2009 m. buvo ministerijos sekretorius. 2009–2010 m. G. Viliūnas dirbo Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos skyriaus vedėju, departamento direktoriumi. Nuo 2010 m. dėstė Mykolo Romerio universitete.
Filologijos mokslų daktaro disertaciją apgynęs 1990 m. Vilniaus universitete, G. Viliūnas nuo 1986 m. jame dirbo tyrėju ir dėstytoju, 1996–2006 m. ėjo Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėjo pareigas. Vienas ir su bendraautoriais yra išleidęs apie dešimt mokslo knygų, vadovėlių, parašęs kelias dešimtis straipsnių. Moka anglų, vokiečių, rusų ir lenkų kalbas.
„Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka nėra tikslas savaime“
Gruodžio 19 d. LR Vyriausybės rūmuose Lietuvos studentų sąjungos surengtoje konferencijoje „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: grėsmės ir galimybės Lietuvai“ dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė bendrų tikslų ir rezultatų nusistatymo svarbą. Pasak ministrės, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. „Tikslas – turėti konkurencingą, stiprią, pasaulyje matomą mokslo ir studijų sistemą, mokslo ir studijų institucijas, kurios galėtų sėkmingai realizuoti joms keliamus tikslus ir misiją, kuri yra apibrėžta strategijoje Lietuva 2030“, – sakė ministrė diskusijoje „Aukštųjų mokyklų konsolidacija: kaip galime kalbėti apie sutarimą?“.
Ministrė akcentavo, kad dabar yra metas, kai reikia labai aiškiai įvardinti, kokio rezultato mes siekiame. „Tai nėra kažkoks išlikimo žaidimas. Tai yra sutelkimas potencialo jautriai apmąstant, kaip tai padaryti, kokios sinergijos yra pačios racionaliausios, prasmingiausios ir užtikrintų ilgalaikį teigiamą pokytį sistemoje“, – sakė ministrė Jurgita Petrauskienė.
Siūlymų laukiama ir iš aukštųjų mokyklų
Pasak ministrės, šiuo metu svarbiausi du dalykai: pirma, apibrėžti mokslo ir studijų sistemos viziją ir tikslą. Antra, kiek pačios aukštosios mokyklos – universitetai, kolegijos – gali pateikti siūlymus, kaip ta vizija galėtų būti įgyvendinta. „Turime moderuoti diskusiją, išsakant tiek valstybės valią, tiek pačių aukštųjų mokyklų siūlymus. Labai svarbu, kad tas procesas vyktų aiškiai, skaidriai, kad visi siūlymai būtų viešai diskutuojami, kad mes priimtume tuos siūlymus, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę – ne tik efektyvumo bei ekonomijos prasme, bet ir kokybės prasme“, – pabrėžė J. Petrauskienė.
Ministrė pažymėjo, kad patirties, kaip vykdyti tokius procesus, galima mokytis iš daugelio šalių. Lietuva tokios patirties neturi, nors per nepriklausomybės laikotarpį ne vieną kartą bandyta sudėlioti aukštojo mokslo konsolidacijos planą. „Niekada dar nebuvome priėję prie to etapo, kur jau imtumėmės realių veiksmų. Kviečiu vi
sus išsakyti aiškiai siūlymus, o Vyriausybės, valstybės priedermė yra įvardinti kartu su jumis, kokio rezultato mes norime pasiekti per kokį laikotarpį, – kalbėjo ministrė. – Geriausia patirtis rodo, kad valstybė turi aiškiai išsakyti kryptį, o siūlymus, kaip tą kryptį įgyvendinti, teikia aukštosios mokyklos. Tą kryptį reikėtų įvardinti artimiausiu metu. Taip būtų eliminuotos neigiamos emocijos, kuriančios didelį nesaugumo ir neaiškumo jausmą akademinėje bendruomenėje.“
Didinami mokslininkų atlyginimai
Nuo 2017 m. didės mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai. Tai numatyta LR Seimo patvirtintame 2017 m. valstybės biudžete. Mokslininkų atlyginimams bus skiriama papildomai 3,1 mln. eurų. Nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 702,9 euro. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. – nuo 468,6 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų didės 27 proc. – nuo 553,8 euro. Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653,2 iki 702,9 euro, arba 8 proc.
Papildomos lėšos atlyginimams bus skiriamos ne tik valstybinių mokslinių tyrimų institutų, bet ir universitetų mokslininkams. Mokslinius tyrimus vykdančių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų atlyginimai nebuvo didinami nuo 2008 m. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus