Sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be informacinių technologijų, tačiau ne visada teisingai suvokiame jų vietą gyvenime – technologijos nebėra vien darbo priemonė. „Šiandien į IT žvelgiame tarsi į kokią panacėją, kuri išgelbės pasaulį. 
Bandymų sukurti startuolių, mano nuomone, jau turime užtektinai. Reikėtų koncentruotis į tai, kaip patiems išmokti ir išmokyti savo vaikus gyventi su technologijomis“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovė dr. Eglė Radvilė. Anot jos, technologijos turi tapti elementariu įrankiu, leidžiančiu efektyviau ir optimaliai spręsti ne globalias, o kasdienines problemas.“
Pasak IT ekspertės, būtina įdiegti šią sampratą, mat daugelis tėvų bando spręsti vaiko atitraukimo nuo kompiuterio ekrano problemą, nors patys dėl to kalti. Ji primena, kad vaikai „užmušinėja laiką“, žaisdami kompiuteriu, nes tėvai nesugeba vaikui parodyti, kad kompiuteris yra ne tik žaidimų įrankis. Tiek juo, tiek išmaniuoju telefonu galima spręsti kasdienes buities problemas. E. Radvilė siūlo skirti laiko ir kartu su vaiku užsisakyti maisto internetu, paaiškinti jam, kaip naudotis žemėlapiu telefone, paprasčiausiomis programomis, sukurti gėlių laistymo priminimo pranešimą ar panašiai.
IT naudojimas vaikui turi tapti dar vienu elementariu įgūdžiu. „Ilgą laiką norėjome, kad mes ar mūsų vaikai mokėtų bent dvi užsienio kalbas, neatsižvelgdami į tai, ar vaikas labiau linkęs į technologinius, ar į socialinius mokslus, tačiau pamiršome, kad šiandien į klausimą apie kalbų mokėjimą galima atsakyti: „Vieną WEB ir dvi aplikacijos“, – pastebi centro vadovė.
Anot E. Radvilės, technologijos šiandien kaip niekada gali padėti semtis žinių ir sustiprinti mokymosi procesą: „Dėl sparčiai tobulėjančių geografinės vietos nustatymo ir vaizdo atpažinimo technologijų šiandien visą pasaulį galima paversi mokyklos klase. Yra programėlių, kuriomis naudojantis, nufotografavus medžio lapą programinė įranga pateikia informaciją apie visą augalą ir jo savybes. Planšetinio kompiuterio kamerą nukreipus į pastatą, per kitą programėlę galima matyti visą jo atraminę struktūrą, paslėptas vandentiekio, šildymo ir aušinimo sistemas. Taip ir naudojant IT, praplečiamos technologijų suvokimo ribos, ugdomi jo gebėjimai ir mokymosi atmintys – vaizdinė, kinetinė, muzikinė, lingvistinė ir pan.“
Anot ekspertės, efektyviai integravus technologijas į mokymosi procesą, galima ne tik padaryti jį įdomesnį ir efektyvesnį, bet ir sutaupyti: „Atsisveikinkime su atgyvenusiais vadovėliais ir astronominėmis jų kainomis. Pasitikime elektronines skaitykles su automatiniais atnaujinimais, dinamišku ir individualiems mokiniams pritaikytu turiniu. Tai yra ypač svarbu, turint ribotą švietimo sistemos biudžetą – reikia jį išnaudoti efektyviai.“ E. Radvilė teigia, kad šiandien mokykloje nepakanka suteikiamų IT žinių. Jos orientuotos į informatikos egzamino išlaikymą, tačiau nemoko vaikų pažinti pasaulį, pasitelkiant technologijas, dirbant komandose.“
Vilniaus Gedimino technikos universitete pradėjo veikti IT mokykla, skirta 11–14 m. moksleiviams. Joje profesionalų komanda dirbs su vaikais, mokydama juos ne tik naudoti IT, bet ir gyventi su technologijomis bei ruoštis ateities profesijoms. Pasak E. Radvilės, netrukus dar labiau padaugės IT grįstų profesijų: reikės bepiločių orlaivių (dronų) mokytojų-programuotojų, virtualios realybės kūrėjų, robotų prižiūrėtojų, aukšto lygio programuotojų-architektų, visų tipų operatorių, pvz., prižiūrinčių autonominius automobilius, ir panašių specialistų. Parengta pagal VGTU Viešosios komunikacijos direkcijos
pranešimą