Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija daugiau kaip pustrečio tūkstančio egzempliorių tiražu išleido 136 puslapių apimties knygą „Šalies saugumas ir gynyba“, skirtą bendrojo lavinimo mokyklų ir neformaliojo švietimo pedagogams. Šis leidinys suteiks jiems papildomų žinių ir padės lengviau jas perteikti mokiniams per pamokas ar kitus užsiėmimus.
Pirmuosiuose trijuose knygos skyriuose aptariama nacionalinio saugumo samprata, analizuojama valstybės gynyba ir pristatoma krašto apsaugos sistema. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikti klausimai ir diskusijų temos. Paskutiniame skyriuje išsamiai aptariama nacionalinio saugumo ir ginkluotųjų pajėgų tematikos integracija į pilietinį ugdymą mokykloje. Šis skyrius remiasi knygos autorių daugiau kaip dešimtmetį vykdytais moksliniais tyrimais. Pateikti išsamūs rekomenduojamos mokslinės literatūros ir kitų šaltinių sąrašai, nuorodos į internetines prieigas.
Leidinys gausiai iliustruotas: 41 p. pateikta schema „Krašto apsaugos ministerijos struktūra ir santykis su kariuomene“, 47 p. – žemėlapis „Šauktinių tarnybos vietos 2015 metais“, 51–53 p. –Lietuvos kariuomenės vėliavos, 55–59 p. – Lietuvos kariuomenės uniformos, 62–63 p. – Lietuvos kariuomenės skiriamųjų ženklų (antsiuvų) piešiniai, 65–67 p. – sausumos, karinių oro ir jūrų pajėgų karių laipsnių ženklai (antpečiai). 69–72 p. – visi Lietuvos valstybės apdovanojimai, 78 p. – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos medaliai; 75–76 p. – Lietuvos kariuomenės medaliai. Knygos pabaigoje (108–134 p.) pateikti priedai, kuriuose išdėstytos atitinkamų teisės aktų ištraukos: Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų Chartijos, Šiaurės Atlanto sutarties, Europos saugumo strategijos „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių rengimo valstybės gynybai strategijos, Lietuvos karinės doktrinos. Paskutiniame puslapyje – žinios apie autores. Kadangi tai yra metodinis leidinys, jo paraštės yra plačios, skirtos besimokančiųjų užrašams.
Lapkričio mėnesį pasirodė mokiniams skirta mokomoji 158 puslapių apimties knyga tuo pačiu pavadinimu (5000 egz. tiražu). Joje koncentruotai pateiktos žinios apie nacionalinį saugumą, Lietuvos gynybos politiką, valstybės gynybą, Lietuvos kariuomenę. Aptariamos tokios aktualios temos, kaip pilietinis pasipriešinimas, Lietuvos šaulių sąjunga, valstybė ir pilietis neįprastomis sąlygomis, šiuolaikinė karyba. Besimokantieji ras žinių apie vadovavimą kariuomenei, kariuomenės vado funkcijas, jungtinį štabą, sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgas, logistikos valdybą, Mokymo ir doktrinų valdybą, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną, karo policiją.
Knygoje aptarta tarnyba Lietuvos kariuomenėje, atsakoma į klausimus, kaip tapti Lietuvos kariuomenės karininku. Supažindinama su valstybės ir kariuomenės atributika: valstybės vėliava, vėliavos pakėlimo ceremonija, Lietuvos kariuomenės vėliavos, skiriamieji ženklai, uniformos, karių laipsnių ženklai, krašto apsaugos sistemos apdovanojimai ir karinė spauda. Knyga iliustruota nuotraukomis iš NATO, Lietuvos valstybės kariuomenės, Lietuvos karo akademijos gyvenimo. 72–73 p. pateikta schema „Lietuvos kariuomenės struktūra“.
Mokomoji knyga parengta itin metodiškai, griežtai laikantis didaktinių mokymo prieinamumo ir vaizdumo principų. Skyrių pabaigoje nurodyti kartojimo klausimai ir užduotys. Kai kurie skyriai yra papildyti rubrika „Ar žinote, kad…“ Pabaigoje esančiame sąvokų žodynėlyje pateikti šešiasdešimties sąvokų apibūdinimai ir aprašymai, pavyzdžiui: „Batalionas – didžiausias nuolatinis kovinis vienetas ir mažiausias vienetas, turintis savo štabą.“ (p. 148); „Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą, studijuodamas Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę kario tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba iš karo mokymo įstaigos <…> atleidžiamas ar pašalinamas.“ (p. 150). Knygos pabaigoje pridedami naudotos ir rekomenduojamos literatūros bei internetinių prieigų sąrašai.
Nauji leidiniai yra sistemingo ir ilgamečio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros (vedėja – atsargos kapitonė doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė) mokslinio ir metodinio darbo rezultatas. Įgyvendindami Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą dėl Lietuvos jaunimo pilietinio ugdymo tobulinimo šalies saugumo ir gynybos klausimais, šios katedros mokslininkai nuo 2003 m. vykdo pilietinio ugdymo proceso tobulinimo mokslinius tyrimus. Šios tyrimo temos vadovė – atsargos kapitonė doc. dr. Audronė Petrauskaitė. Katedros mokslininkai analizuoja Lietuvos kariuomenės ir visuomenės situaciją, tiria Lietuvos švietimo sistemos poreikius, skelbia mokslo straipsnius, teikia praktines rekomendacijas. Katedra jau parengė dvi magistro laipsnį įgijusių karininkų, baigusių „Visuomenės saugumas ir gynyba“ studijų programą, laidas.
Abi aptartos knygos yra pirmieji lietuviški tokio pobūdžio leidiniai. Nei dabartinėje, nei prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje panašios paskirties knygų nebuvo išleista. Jų autorės: jau minėta docentė istorijos mokslų daktarė Audronė Petrauskaitė; docentė edukologijos mokslų daktarė Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė ir lektorė, edukologijos magistrė Rasa Gedminienė. Beje, R. Kazlauskaitė-Markelienė 2010 m. Lietuvos edukologijos universitete apgynė pirmąją ir kol kas vienintelę Lietuvoje karinės pedagogikos disertaciją. 2001–2015 m. šioje katedroje buvo tyrinėta karinės pedagogikos raida prieškario Lietuvoje, išleistos 4 didelės monografijos, paskelbta daug mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.
Pirmosios knygos sutiktuvės rugsėjo pabaigoje įvyko Lietuvos karo akademijoje, o spalio 19 d. – Lietuvos edukologijos universitete. Šiuose renginiuose dalyvavo Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų tuometiniai vadovai, Ugdymo plėtotės centro ir kitų švietimo įstaigų specialistai. Antroji knyga lapkričio pabaigoje buvo pristatyta Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijoje per atvirą pamoką-diskusiją, kurioje dalyvavo vyresniųjų klasių moksleiviai. Į susirinkusiųjų klausimus atsakinėjo tuometinis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos karo akademijos viršininkas plk. Raimundas Matulis ir kiti kariškiai bei knygos autorės. Beje, doc. dr. A. Petrauskaitė yra baigusi šią mokyklą, o vėliau, baigusi studijas universitete, joje mokytojavo. Autorės sulaukė kvietimų pristatyti abi knygas ir kituose miestuose bei rajonuose.
Bendrojo ugdymo mokyklų programose nėra atskiro mokomojo dalyko, skirto valstybės saugumui ir gynybai. Todėl šios knygos papildys kitų mokomųjų dalykų turinį ir galės būti panaudotos per pilietiškumo pagrindų, istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų pamokas. Moksleiviai galės praplėsti akiratį ir geriau suvokti įvairius procesus, vykstančius visuomenės politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Abiejų knygų elektroniniai variantai yra internete. Gal dabar, visa tai turint, bus žengtas ir kitas žingsnis – pasiūlytas mokykloms šalies saugumo ir gynybos pasirenkamasis kursas? Žodį čia turi tarti Švietimo ir mokslo ministerija. Autorius yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius