2017-ieji. 2017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiumo, Piliakalnių, Lietuvių kalbos kultūros, Algirdo Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno, Sporto ir Reformacijos metais.
Lietuva turi ruošti specialistus Lietuvai. Sausio 18 d. Kaune prasidėjusioje aukštųjų mokyklų mugėje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė aiškios valstybės aukštojo mokslo strategijos poreikį. „Lietuvoje gerokai sumažėjo žmonių. Prie ko privedė mus pastarojo dešimtmečio likimas – aukštosios mokyklos tapo pardavėjais, turi rūpintis, kaip išgyventi. Todėl turime galvoti apie mūsų aukštųjų mokyklų strategiją ateityje, kad tai atitiktų valstybės interesus, kad nereikėtų išsilavinusius žmones siųsti uždarbiauti į užsienį, kad jie rastų savo prasmę čia“, – mugės atidaryme kalbėjo Seimo Pirmininkas.
V. Pranckietis taip pat kėlė aukštųjų mokyklų kokybės svarbos klausimą, akcentavo asmenybių ugdymo ciklo būtinumą. Parlamento vadovas teigia, kad Lietuvoje aukštasis mokslas turi būti nemokamas. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje Aukštųjų mokyklų mugėje prisistatė universitetai, akademijos, kolegijos. Mugę organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), skelbusi, kad mugėje laukiamas kiekvienas, siekiantis sužinoti aukštojo mokslo Lietuvoje naujienas ir atsakyti į klausimą – ką ir kur studijuoti.
Išsaugoti Lietuvos pilietybę. Sausio 23 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybe ir teigė, kad bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Pasak Seimo Pirmininko, ieškant tokios galimybės, bus tariamasi su visomis suinteresuotomis institucijomis ir visuomene, kad galimi sprendimai atspindėtų ne tik iš Lietuvos nusprendusių išvykti asmenų moralinį norą išsaugoti pilietybę, bet ir pareigas Lietuvai. „Mums svarbu, kad išvykusiųjų ryšys su Lietuva nenutrūktų“, – sakė Seimo Pirmininkas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigė, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas keliamas, nes pradėjo dirbti naujasis Seimas ir naujoji Vyriausybė, akcentavę lietuvių grąžinimo į tėvynę problemą. „Ieškoma būtų, kaip būtų įmanoma lietuviams, gyvenantiems visame pasaulyje, išlaikyti Lietuvos pilietybę. Reikia ieškoti kitų būdų. Manome, kad naujasis Seimas, naujoji Vyriausybė, gal ir nauji specialistai ras tokią galimybę“, – teigė D. Henke. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai viliasi, kad teisininkai sugebės rasti labai racionalų sprendimą, atitinkantį šių dienų poreikius. Susitikimo metu taip pat buvo aptartos balsavimo internetu galimybės. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės narių, balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos rinkimuose ir balsavimuose dėl referendumų. Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nepatenkinamai įgyvendinama lygi rinkimų teisė, įtvirtinta Konstitucijos 55, 78 ir 119 straipsniuose, nes užsienio lietuviams nesudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Lietuvos Respublikos rinkimuose. Susitikimo metu su Pasaulio lietuvių bendruomenės nariais taip pat aptarta Lietuvos kultūros ir švietimo sklaida užsienyje, pasaulio Lietuvių renginiai Lietuvoje ir užsienyje.
Rusijos karinės įmonės įranga Lietuvos geležinkeliuose? Buvusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė ilgą laiką ignoravo nacionalinio saugumo interesus: jau penkerius metus Lietuvos geležinkeliai naudoja Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui priklausančios „Iževsko radijo gamyklos“ saugos sistemą „Klub-U“. Ji buvo įdiegta visuose lokomotyvuose, modernizuojant Lietuvos geležinkelių ryšio sistemą. Naudojant rusišką palydovinę navigacijos sistemą GLONASS, nustatomos ne tik lokomotyvų koordinatės, bet ir judėjimo parametrai (koordinatės ir greitis). Specialistai kelia klausimą ir dėl galimo distancinio lokomotyvo stabdymo. Seimo nario Arvydo Anušausko nuomone, Lietuvai bendradarbiaujant gynybos srityje su sąjungininkais, ši įranga leidžia Rusijai nustatyti bet kokių karinių pervežimų koordinates bei apimtis ir prireikus gali sukelti realų pavojų pervežimų ir apskritai susisiekimo geležinkeliais saugumui. Parlamentaras kreipėsi į susisiekimo ministrą Roką Masiulį ir krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, prašydamas atsakingai įvertinti šias aplinkybes nacionalinio saugumo požiūriu ir prireikus inicijuoti minėtos įrangos pakeitimą kita, nekeliančia abejonių dėl jos galimo dvigubo panaudojimo.
Parlamentinė grupė „Už tautų Europą“. Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji grupė „Už tautų Europą“. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, pavaduotoju – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Eugenijus Jovaiša. Prie šios grupės taip pat prisijungė Seimo nariai Irena Degutienė, Vida Ačienė, Audronius Ažubalis, Rimantas Jonas Dagys, Paulius Saudargas. L. Kasčiūno teigimu, pastaraisiais metais nesiliauja diskusijos, kokia turėtų būti Senojo žemyno ateitis. „Gilesnės eurointegracijos šalininkai pasisako už federacinį ES modelį, tačiau daugėja ir euroskeptikų, pasisakančių prieš narystę ES apskritai. Lietuvai nėra naudingi abu šie kraštutinumai. ES žlugimas reikštų mažesnį ekonominį saugumą ir prastesnes vystymosi galimybes, antra vertus, poslinkis federacijos link keltų grėsmę Lietuvos suverenumui ir kultūriniam identitetui“, – teigia L. Kasčiūnas. Anot jo, ši Seimo narių grupė stengsis, kad ES integracijos procesai vyktų nekenkiant Lietuvos nacionaliniams interesams bei suverenumui ir ateityje Lietuva išliktų kaip suvereni savarankiška valstybė. „Taip pat, be abejo, sieksime didesnio dėmesio tautiškumui puoselėti ir vidaus politikoje. Pavyzdžiui, patriotiškumo ugdymas turėtų būti vienas iš švietimo sistemos prioritetų“, – tikina L. Kasčiūnas.
Pietų Korėją domina Lietuvoje kuriamos inovacijos. Sausio 16 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Pietų Korėjos ambasadoriumi Choi Sung-joo. Susitikimo metu aptarti dvišalių santykių klausimai, didelis dėmesys skirtas galimybėms stiprinti bendradarbiavimą švietime, moksle, inovacijų kūrime, siekiant pritraukti Korėjos investicijas į Lietuvą. „Bendradarbiavimas su Pietų Korėja reiškia didelę rinką Lietuvos verslui, naujas darbo vietas aukštų technologijų srityje“, – po susitikimo su ambasadoriumi sakė Seimo Pirmininkas. Pasak jo, sukurti ekonomiką, grįstą inovacijomis ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis veiklomis, yra vienas iš Lietuvos strateginių tikslų.
Pietų Korėjos ambasadorius pažymėjo, kad jam puikiai žinomi Lietuvos pasauliniai pasiekimai biotechnologijų, informacinių technologijų srityse ir pažadėjo paraginti Korėjos verslininkus plėsti verslą Europos Sąjungoje, įvertinant Lietuvos siūlomas sąlygas verslui, patrauklią investicinę aplinką, laisvas ekonomines zonas ir ypač palankias logistikos galimybes. Dvišalės šalių prekybos apimtys sparčiai auga. Pietų Korėja – antroji Lietuvos prekybos partnerė Azijoje. 2015 m. prekybos apyvarta su Pietų Korėja sudarė 182,8 mln. eurų. Lyginant su 2014 m., ji padidėjo 76,5 proc. Pasaulinio inovacijų indekso 2016 m. vertinimo skalėje Lietuva yra 36 vietoje tarp 128 valstybių. Net pagal 7 rodiklius Lietuva patenka į pirmąjį valstybių dešimtuką.
susitiko su Pietų Korėjos ambasadoriumi Choi Sung-joo
LR Seimo nuotr.