Susitikimas su mokslinių tyrimų institutų vadovais. Sausio 31 d. švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ministerijoje susitiko su Lietuvos valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovais. Aptartos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo aktualijos, efektyviausios priemonės pasiekti, kad Lietuvoje veiktų tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų sistema. Pasak švietimo ir mokslo ministrės, siekiant, kad Lietuvos mokslas atitiktų tarptautinius standartus, o Lietuvos mokslininkai, kaip lygiaverčiai partneriai, galėtų įsitraukti į visus tarptautinius mokslo tinklus, būtina sutelkti išteklius, mažinti veiklos dubliavimą ir fragmentaciją. Tai leistų padidinti finansavimo ir mokslinės veiklos efektyvumą, padėtų į šalį pritraukti ir joje išlaikyti aukšto lygio mokslininkus bei tyrėjų grupes.
Susitikimo metu aptartos mokslinės veiklos vertinimo ir finansavimo metodikos, būdai siekti glaudesnio institutų ir universitetų bendradarbiavimo, priemonės, galinčios pritraukti inovatyvų verslą teikti mokslo užsakymus. Lietuvoje veikia 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų.
Skaitmeninės technologijos bendrojo ugdymo mokyklose. Sausio 30 d. švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė dalyvavo pedagogų švietimo programos „Samsung mokykla ateičiai“ finaliniame renginyje, pasveikino dalyvius ir išrinkto geriausio projekto autorius – Molėtų rajono Kijėlių specialiojo ugdymo centro komandą. „Šiuolaikinė mokykla neįsivaizduojama be skaitmeninių technologijų. Jos ne tik paįvairina, bet ir palengvina mokymąsi. Tad mokytojams keliamas išties nemenkas iššūkis – ne tik išmanyti technologijas, neatsilikti nuo mokinių, bet jas sumaniai, kūrybingai panaudoti per ugdymo procesą“, – sakė ministrė.
Šiais mokslo metais programoje panoro dalyvauti daugiau nei 100 mokyklų. Iš jų buvo išrinkta 10. Šių mokyklų komandos (į komandą įėjo mokyklos direktorius arba pavaduotojas ir trys mokytojai) penkis mėnesius dalyvavo mokymuose, atsižvelgdami į savo konkrečios mokyklos realijas, rengė skaitmeninių pokyčių projektus. Skaitmeninių pokyčių projektas turėjo padėti pagerinti mokyklos mokinių pasiekimus. Geriausias projektas paskelbtas per finalinį renginį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Molėtų rajono Kijėlių specialiojo ugdymo centrui skirta 10 000 eurų technologijoms įsigyti. Tokį prizą anksčiau jau yra laimėjusi Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazija ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija.
Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Švietimo ir mokslo ministerija ir profesinės sąjungos susitarė dėl etatinio apmokėjimo struktūros, toliau bus dirbama prie vieno modelio. Sutarta dėl to, kad mokytojo atlyginimas turi būti siejamas su veiklos rezultatais, kompetencijomis, pedagoginio darbo stažu. Apsispręsta dėl galimybės etatą dalyti į dalis. Mokytojų darbo etatą sudarys 36 valandos, o darbo krūvis bus skirstomas į kontaktines valandas ir nekontaktines. Preliminariai susitarta, kad aukštesnę kompetenciją turintys mokytojai turėtų mažiau kontaktinių valandų, o daugiau nekontaktinių valandų būtų skiriama kitai su mokytojo darbu susijusiai veiklai. Nekontaktines valandas ugdomajai veiklai sutarta skirstyti į tas, kurios reikalingos tiesioginėms mokytojo pareigoms atlikti (pasiruošimas pamokoms, mokinių vertinimas ir pan.), ir valandas papildomai veiklai mokyklos bendruomenėje. Remiantis Švietimo įstatymo nuostatomis, preliminariai aptartas mokytojo pareigų sąrašas ir jų priskyrimas atitinkamai nekontaktinių valandų grupei. Per susitikimą pateiktas preliminarus etatinio atlyginimo apskaičiavimo modelis. Sutarta išsamiau jį apsvarstyti per kitą susitikimą.
Iki vasario 20 d. laukiama pasiūlymų dėl konsolidacijos. Šiemet pirmą kartą Švietimo ir mokslo ministerija nustatė mažiausią konkursinį balą 2017 m. stosiantiems į valstybės finansuojamas vietas: universitetuose – ne mažiau nei 3, kolegijose – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo. Žvelgiant į ateitį, tikslai ambicingesni. Stojantiems dar po metų, 2018-aisiais, minimalus konkursinis balas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose turėtų būti 4, kolegijose – 2.
Dar viena 2017 m. stojimo naujovė – papildomi balai baigusiems profesines mokyklas ir atlikusiems privalomąją karo tarnybą. Baigusiems profesinio mokymo programas su pagyrimu ir besirenkantiems tos pačios švietimo srities studijas aukštojoje mokykloje vienas papildomas balas bus pridedamas stojant ne tik į kolegijas, bet ir į universitetus. Pusę balo papildomai galės gauti asmenys, baigę bazinius karinius mokymus arba atlikę privalomąją karo tarnybą, – aukštosios mokyklos dar nustatys, į kurias studijų programas.
Kalbėdama apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, ministrė pabrėžė, kad iki vasario 20 d. aukštojo mokslo socialiniai dalininkai kviečiami teikti siūlymus, kuriuos apsvarsčius bus priimami sprendimai dėl aukštųjų mokyklų tinklo. „Tinklo pertvarkos tikslas yra turėti konkurencingą, stiprią, pasaulyje matomą mokslo ir studijų sistemą, kad ji Lietuvai leistų tapti inovacijų šalimi, valstybe, kurioje gera studijuoti, dirbti ir gyventi”, – akcentuoja ministrė Jurgita Petrauskienė ir pabrėžia, kad, konsoliduojant aukštąsias mokyklas, studentams bus užtikrintas studijų tęstinumas. Jei universitetas ar kolegija bus jungiama, studentai studijas tęs ir baigs geresnėje aukštojoje mokykloje.
Susitikimas su studentais. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. Susitikime aptarti aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo, stipendijų, bendrabučių ir kiti studentams rūpimi klausimai. Pasak ministrės, daugelį studentams rūpimų klausimų leis išspręsti šiuo metu Vyriausybės inicijuojama aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka: „Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas.“ 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m. Konsolidavus aukštųjų mokyklų tinklą, nemažinant studijoms ir mokslui skiriamų lėšų, atsiras galimybė didinti paramą studentams, kad jie galėtų pagrindinį dėmesį skirti studijoms, o ne darbui.
„Erasmus“ programos 30-metis. Europos akademinių mainų programos „Erasmus+” 30-mečiui skirtoje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė akcentavo tarptautiškumo reikšmę kokybiškam mokslui ir studijoms. Ministrė pažymėjo, kad „Erasmus+” iniciatyva labai svarbi tiek Europai, tiek Lietuvai. Ji tarsi tiltas jungia Europos aukštąsias ir profesines mokyklas, taip pat darbdavius – per studentų praktikas. „Erasmus+“ plėtojami studentų ir dėstytojų mainai skatina bendradarbiauti ir pereiti į vienodą studijų kreditų sistemą. Kalbėdama apie Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo iššūkius, ministrė pažymėjo nemažą į Lietuvą atvykstančių ir išvykstančių studentų disbalansą – dukart daugiau mūsų studentų važiuoja į užsienio aukštąsias mokyklas, nei sulaukiame užsienio studentų.
1987 m. pradėjus veikti „Erasmus“ programai, ja pasinaudojo 3200 studentų. 2015 m. programa „Erasmus+“ net 678 000 europiečių sudarė galimybę studijuoti, mokytis, dirbti ir užsiimti savanoriška veikla užsienyje. Per 30 metų ne tik suteikta parama daugiau kaip 5 mln. studentų, pameistrių ir savanorių, bet taip pat remti darbuotojų ir jaunimo mainai – iš viso padėta 9 mln. žmonių.
Lietuvoje „Erasmus“ programa augo kartu su visa Europa – buvo pradėta nuo studentų mainų, o šiuo metu programa apima visus švietimo sektorius. Lietuva prie „Erasmus“ prisijungė 1999 m., tuomet joje dalyvavo per 300 mūsų studentų. Nuo to laiko daugiau nei 40 tūkst. Lietuvos jaunuolių pasinaudojo galimybe pusmetį ar ilgiau studijuoti užsienyje, o mūsų aukštosiose mokyklose apsilankė beveik 19 tūkst. užsienio jaunuolių. Aktyviausiai mainuose dalyvauja Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, iš kolegijų – Kauno ir Vilniaus kolegijos, profesinių mokyklų – Alytaus ir Kėdainių profesinio rengimo centrai. Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus pranešimus