Lietuva yra nusimačiusi pagal Pasaulio inovacijų indekse esantį talentų pritraukimo ir išlaikymo rodiklį pakilti nemažiau kaip per 70 vietų. Talentai – žmonės gebantys panaudoti savo žinias ir lyderiauti jų kūrimo procese − yra esminė sąlyga inovacijų kūrimui ir tarptautiniam konkurencingumui. Anot UAB MGF „Šviesos konversija“ direktoriaus dr. A. Juozapavičiaus tikslas yra aiškus – svarbu, jog likę ar atvykę į Lietuvą specialistai jaustųsi laimingesni nei tie, kurie išvyko.
Dr. A. Juozapavičius mano, kad atmosfera kolektyve, darbo sąlygos, artimi žmonės, žmogaus vieta bendruomenėje, galimybės išreikšti save ir t.t. yra kertiniai laimės faktoriai, tad turėtume į juos atsižvelgti, tačiau mano, kad dažniausiai emigruojama dėl materialinių sąlygų. „Jei Lietuvoje žmogus negali susimokėti visų mėnesio sąskaitų, o išvažiavęs kasmet sutaupo tiek, kad užtenka jam, jo tėvams ir dar lieka atostogoms, šis veiksnys nusveria visus kitus. Antras dalykas – labai svarbu, kad įmonių kultūra leistų darbuotojams suprasti, kad įmonės (ir tuo pačiu jų) gerovė sukuriama bendru viso kolektyvo darbu. Tai svarbu ypač kalbant apie aukšto lygio specialistus, kurių ego dažnai yra ne mažesnis negu pridėtinė vertė, kurią jie kuria įmonei.“
Mokslininkas, nusprendęs grįžti iš Harvardo universiteto ir dabar dirbantis Vilniaus universiteto biotechnologijos institute dr. L. Mažutis išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kodėl aukštą pridėtinę vertę kuriantys asmenys pasirenka emigraciją į kitas šalis. „Pirmoji yra skaidrumo nebuvimas, pavyzdžiui švietimo srityje ir mokslo politikoje. Antroji − švietimo ir mokslo sistema yra orientuota į vidutinybes. Universitetai siekdami pasipelnyti stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų krepšelių ir tokiu būdu nusipigina. Trečia priežastis, kad nėra aiškių vertinimų ar skatinimo darbuotojams, kurie kuria pridėtinę vertę ir tarp tų, kurie simuliuoja veiklą ir atitinka tik minimalius reikalavimus. Bei ketvirtoji puikiai visiems žinoma – finansiniai sunkumai.“
Sprendžiant talentų išlaikymo problemą dėmesys krypsta į verslo ir valstybės galimas iniciatyvas jų skatinimui. Dr. A. Juozapavičius mano, kad abu jie gali daryti didelį poveikį: „Verslas turi stengtis keisti požiūrį, kad įmonės darbuotojai būtų geriausi jos draugai, o ne samdiniai ar baudžiauninkai. Tai svarbu, kalbant apie atlyginimus, bet ne mažiau svarbi bendravimo kultūra įmonėje, rūpinimasis, kad darbuotojas turėtų geras darbo sąlygas bei priemones, darbe jaustųsi komfortiškai. Kitaip tariant, vadovai turi priiminėti sprendimus taip, kad nereikėtų jų gailėtis, jei pasikeitus situacijai jie atsidurtų darbuotojo vietoje.“ Jis priduria, kad valstybė yra turbūt pats didžiausias darbdavys, todėl šie principai galioja ir jai: „netgi dar svarbiau − valstybė turėtų pradėti taikyti juos nuo savęs. Kol atlyginimai bei visa kita valstybinėse įstaigose bus tokie, kad geri specialistai ten negalės / nenorės dirbti, didelių permainų tikėtis sunku.“
Dr. L. Mažutis papildo, kad norint, jog Lietuvoje talentai atsiskleistų reikia orientuotis į mokslo ir studijų kokybę, o ne kiekybę. Tik pakankama kompetencija ir įdirbis gali leisti Lietuvos mokslui įsilieti ir įsitvirtinti tarptautiniuose tinkluose. „Trūksta draugų, pažinčių ir kvalifikacijų, kurios leistų užmegzti šiuos tinklus. Kitas aspektas: trūksta finansavimo į tikslines mokslines grupes, kurių darbai yra vertinami pasauliniu mastu, kurių darbai yra aktualūs užsienio partneriams ir kurios yra kompetentingos dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose“, − sakė jis.
Straipsnis parengtas „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų kontekste, kurie sausio 26 d. vyko LR prezidentūroje. Ten buvo apdovanotos inovatyviausios, žinioms imlios įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/