Vasario 9 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidarytoje parodoje eksponuojami dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. 1917 m. Vasario revoliuciją Rusijoje palankiai vertino ir kairieji, ir dešinieji lietuvių visuomenės veikėjai. Dešinieji aktyviai įvykiuose nedalyvavo, tačiau suprato jų reikšmę.
Keletą mėnesių iki spalį bolševikų įvykdyto perversmo trukusi laisvė suteikė galimybes lietuvių politinei veiklai išplėtoti. Ideologijos ir orientacijos priešpriešos sąlygomis būsimos tautinės valstybės elito grupės bandė rasti visoms priimtiną sprendimą dėl Lietuvos ateities, tačiau sutarimo ir vienybės nepasiekė. Politinio gyvenimo įvykiai parodė, kad įžvalgesni buvo Tautos pažangos partijos atstovai ir krikščionys demokratai, siekę tarptautinio Lietuvos klausimo sprendimo bei atsiribojimo nuo revoliucinės Rusijos anarchijos ir suirutės.
Pasiteisino valstybės nuo viršaus kūrimo šalininkų viltys, o permainingi politiniai procesai suaktyvino lietuvių pabėgėlius ir tremtinius Rusijoje, suteikė jiems patirties veikti viešajame gyvenime likus nepilniems metams iki Vasario 16-osios nepriklausomybės akto pasirašymo. Grįžus į gimtąjį kraštą, daugeliui nepriklausomos Lietuvos vaizdinys tapo motyvuotu siekiu.
Bibliotekoje saugomų dokumentų ekspoziciją papildo fotografijų kopijos iš albumo „1914–1917 m. karo atsiminimai“, kurias maloniai leido eksponuoti ilgamečiai bibliotekos bičiuliai iš Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos. Tai vaizdai iš Rusijos kariuomenės stovyklų Vilniaus gubernijos Dysnos ir Vileikos apskrityse prieš ir po 1917 m. Vasario revoliucijos. Paroda veiks iki kovo 13 d.
Autorė yra parodos rengėja
