Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų, dar kartą patvirtinta, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse skiriasi.
Kalbant apie dalyvavimą pilietinėse iniciatyvose, vis dažniau yra akcentuojamas informacinių komunikacinių technologijų ir naujųjų socialinių medijų vaidmuo. Socialinė žiniasklaida šiandien yra populiariausia tarp jaunimo. Tačiau kiek ir kokios pilietinio dalyvavimo formos labiausiai paplitusios Europoje ir Lietuvoje?
Europiečiai noriai pasirašo peticijas
Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenimis, Europoje peticijų pasirašymas, lyginant su pinigų aukojimu, tam tikrų produktų boikotavimu arba sąmoningu pirkimu dėl politinių, etinių ar aplinkosaugos priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, mitinguose ar politiniuose susirinkimuose, yra populiariausia pilietinės veiklos forma. Didžiausia dalis – beveik 45 proc. respondentų įvardijo, kad jiems yra tekę pasirašyti peticiją. Apie trečdalis respondentų (32 proc.) teigė, kad yra aukoję pinigus ar telkę lėšas socialinei, politinei veiklai. Per 30 proc. respondentų yra boikotavę arba sąmoningai pirkę tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosaugos priežasčių. Beveik ketvirtadalis respondentų yra dalyvavę politiniame susirinkime ar mitinge. Kitos pilietinės veiklos sulaukia mažiau gyventojų dėmesio.
Lietuvių pilietinis aktyvumas – žemas
Lietuvoje situacija – kitokia. Visuomenės pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai linkę aukoti pinigus ar telkti lėšas socialinei ar politinei veiklai. Tai darė beveik 32 proc. respondentų. 26,5 proc. dalyvavusiųjų apklausoje teigė pasirašę peticijas, penktadalis – dalyvavę demonstracijose ar politiniuose susirinkimuose ir mitinguose. Mažiausia dalis respondentų buvo susisiekę su žiniasklaidos atstovais ar medijose reiškę savo nuomonę (6,5 proc.) ir išsakę politines pažiūras internete (7,1 proc.).
Pilietinės veiklos formos skiriasi
Lygindami Lietuvos ir kitų Europos šalių duomenis, matome, kad populiariausios pilietinės veiklos formos skiriasi. Didžiausias atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų Europos valstybių yra boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosaugos priežasčių. Kitose šalyse boikotavo arba sąmoningai pirko tam tikrus produktus dėl politinių, etinių ar aplinkosaugos priežasčių beveik trečdalis respondentų (30,1 proc.), o Lietuvoje tokių buvo tris kartus mažiau, t. y. tik 10,4 proc.
Kita Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse reikšmingai besiskirianti pilietinė veikla – peticijų pasirašymas: Europos šalyse peticijas yra pasirašę 44,8 proc. respondentų, o Lietuvoje – vos ne dvigubai mažiau, t. y. tik 26,5 proc. Kitose Europos valstybėse šiek tiek daugiau piliečių įsitraukia į tokias veiklas, kaip tam tikrų produktų boikotavimas arba sąmoningas pirkimas dėl politinių, etinių ar aplinkosaugos priežasčių, dalyvavimas demonstracijose, dalyvavimas politiniuose susirinkimuose ar mitinguose, susisiekimas ar bandymas susisiekti su politiku ar valstybės tarnautoju, siekiant išreikšti savo pažiūras, susisiekimas su žiniasklaidos atstovais, savo nuomonės pateikimas jos kanaluose ir politinių pažiūrų reiškimas internete.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo–balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą MIP-082/2014 „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“. Tyrimo imtis – 1 119 respondentų.