Tomas Baranauskas, Gintautas Zabiela. Saulės mūšio pėdsakų paieškos. 2016. Vilnius: Lietuvos archeologijos draugija
Kiek daugiau nei prieš 780 metų (1236 m. rugsėjo 22 d.) vykęs Saulės mūšis yra viena svarbiausių Lietuvos teritorijoje vykusių kovų.
Šiaulių miestas savo istorijos pradžią sieja su šiuo mūšiu. Dažniausiai teigiama, kad kronikose minima vietovė „Soule“, netoli kurios ir įvyko mūšis, yra Šiaulių žemės centras – Šiauliai. Dar 1925 m. lenkų istorikas Stanislavas Zajančkovskis argumentuotai pagrindė šią versiją ir ji tapo vyraujančia. Vokiečių istorikas Friedrichas Beninghofenas sukonkretino mūšio vietą, iškėlęs hipotezę, kad kova turėjusi vykti lauke prie Mūšos, netoli Jauniūnų kaimo (Joniškio r.).
Tačiau naujosios knygos autoriai atmeta nuomonę, kad Saulės mūšis vyko Joniškio rajone. Tikroji mūšio vieta iki šiol nėra nustatyta. Manoma, kad Saulės mūšis galėjo vykti ir dar bent poroje dešimčių vietovių. Net keliamos abejonės, ar tikrai pagoniškos Šiaulių žemės centras buvo Žiemgalos pasienyje esantys Šiauliai. O gal tai dabartiniai Šiaulėnai Radviliškio rajone?
Ieškant istorinės tiesos, į Saulės mūšio vietos paieškas įsitraukė archeologai. Siekiant patikrinti dvi patikimiausias istorikų versijas, praėjusią vasarą buvo surengta žvalgomoji archeologinė ekspedicija. Padedant „Metalo ieškiklių naudotojų klubo“ nariams, archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis tikrino hipotetinius Saulės mūšio laukus – prie Jauniūnų ir Beržės upelio, netoli Ilguočių kaimo (Radviliškio r.). Pastaroji vieta teoriškai nustatyta remiantis Šiaulėnų, kaip Šiaulių žemės centro, hipoteze. Tačiau ar tyrėjų išvados atėmė iš Šiaulių miesto teisę vadintis Šiaulių žemės centru? Ar jau galime tiksliai pasakyti, kuriame lauke vyko žymusis Saulės mūšis? Atsakymų į šiuos klausimus bent kol kas nėra.
(kairėje) ir Tomas Baranauskas
Kiek daugiau nei prieš 780 metų (1236 m. rugsėjo 22 d.) vykęs Saulės mūšis yra viena svarbiausių Lietuvos teritorijoje vykusių kovų. Šiaulių miestas savo istorijos pradžią sieja su šiuo mūšiu. Dažniausiai teigiama, kad kronikose minima vietovė „Soule”, netoli kurios ir įvyko mūšis, yra Šiaulių žemės centras – Šiauliai. Dar 1925 m. lenkų istorikas Stanislavas Zajančkovskis argumentuotai pagrindė šią versiją ir ji tapo vyraujančia. Vokiečių istorikas Friedrichas Beninghofenas sukonkretino mūšio vietą, iškėlęs hipotezę, kad kova turėjusi vykti lauke prie Mūšos, netoli Jauniūnų kaimo (Joniškio r.).
Tačiau naujosios knygos autoriai atmeta nuomonę, kad Saulės mūšis vyko Joniškio rajone. Tikroji mūšio vieta iki šiol nėra nustatyta. Manoma, kad Saulės mūšis galėjo vykti ir dar bent poroje dešimčių vietovių. Net keliamos abejonės, ar tikrai pagoniškos Šiaulių žemės centras buvo Žiemgalos pasienyje esantys Šiauliai. O gal tai dabartiniai Šiaulėnai Radviliškio rajone.
Ieškant istorinės tiesos į Saulės mūšio vietos paieškas įsijungė archeologai. Siekiant patikrinti dvi patikimiausias istorikų versijas, praeitą vasarą buvo surengta žvalgomoji archeologinė ekspedicija. Padedant „Metalo ieškiklių naudotojų klubo” nariams, archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis tikrino hipotetinius Saulės mūšio laukus – prie Jauniūnų ir prie Beržės upelio, netoli Ilguočių kaimo (Radviliškio r.). Pastaroji vieta teoriškai nustatyta remiantis Šiaulėnų, kaip Šiaulių žemės centro, hipoteze. Tačiau ar tyrėjų išvados atėmė iš Šiaulių miesto teisę vadintis Šiaulių žemės centru? Ar jau galime tiksliai pasakyti, kuriame lauke vyko žymusis Saulės mūšis? Atsakymų į šiuos klausimus bet kol kas nėra.