Paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Seimo III rūmų parodų galerijoje eksponuojama fotografijų paroda „Už Lietuvos Nepriklausomybę“, kurioje – akimirkos iš 1990 m. sausio–balandžio mėn. įvykių: Kovo 11-oji Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, žmonių džiaugsmas kovo 11–12 d., mitingai Vilniaus katedros aikštėje, Vingio parke, įvairios palaikymo manifestacijos, laiškų, telegramų rašymas SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui, kovo 17 d. daugiatūkstantinė žmonių jūra Nepriklausomybės aikštėje. Fotografijų autoriai: Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Vladimiras Gulevičius, Paulius Lileikis, Eugenijus Masevičius, Andrius Petrulevičius, Algirdas Sabaliauskas. Ekspoziciją iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir fotografų asmeninių archyvų parengė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius. Paroda bus eksponuojama iki kovo 31 d.
Posaškovos nuotr.
Dėmesys Ukrainai – politinėje darbotvarkėje. Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Volodymyru Jacenkivskiu ir aptarė artimiausius Seimo darbus, skirtus Ukrainai palaikyti. Pasak parlamento vadovo, strateginis Lietuvos tikslas – kurti saugumą ir stabilumą ne tik šalies viduje, bet ir kaimynystėje. „Turime remti tolesnę Ukrainos integraciją į europines struktūras ir joje vykdomas reformas, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, išlaikyti tarptautinį Krymo okupacijos ir aneksijos nepripažinimą bei remti tarptautines pastangas sureguliuoti karinį konfliktą“, – sakė V. Pranckietis.
Kovo 16–18 d. Seimo Pirmininkas dalyvaus Romoje Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų susitikime, skirtame Romos sutarties 60-mečiui. Vienas iš klausimų, kuriuo Seimo Pirmininkas pasisakys, yra Ukrainos klausimas. „Negalime leisti, kad įvairių politinių permainų Europoje ir pasaulyje laikotarpiu Ukraina išnyktų iš politinės darbotvarkės. Tarptautiniuose parlamentarų forumuose, kuriuose man teks asmeniškai dalyvauti, akcentuosiu paramą Ukrainai“, – sakė Seimo Pirmininkas.
Pasak V. Pranckiečio, ypatingą dėmesį šioje kadencijoje Seimas skirs Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių trišalės bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių dvišalės asamblėjų veiklai. Artimiausia trišalės asamblėjos sesija, kuriai vadovauja parlamentų vadovai, vyks Varšuvoje kovo 27–28 d.
Atlyginimų viešinimas – veiksminga darbo politikos priemonė. Sausio mėnesį įsigaliojus Seimo priimtam Socialinio draudimo įstatymo pakeitimui, „Sodra“ pradėjo viešinti Lietuvos įmonių atlyginimų vidurkius. Kas mėnesį bus skelbiamas vidutinis darbo užmokestis visose Lietuvos įmonėse, kurios turi daugiau nei tris darbuotojus. Ši priemonė puikiai dera su 17-osios Vyriausybės programoje numatytu strateginiu tikslu – stiprinti Lietuvos darbuotojų derybinę galią ir didinti kolektyvinį spaudimą darbo rinkai. „Žiniasklaidai vos pradėjus viešinti faktus, tapo aišku, kad nemažą dalį Lietuvos darbuotojų potencialo įdarbinantys stambieji prekybos tinklai beveik nekonkuruoja dėl darbuotojų. Jų atlyginimo vidurkiai skiriasi nuo kelių iki kelių dešimčių eurų ir nesiekia net 600 eurų per mėnesį. Akivaizdu, kad skurdo spąstai, kuriuose prekybos tinklai laiko savo darbuotojus, daro struktūrinę įtaką Lietuvos darbo rinkai ir netiesiogiai skatina emigraciją“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas. Viešumas turėtų gerinti konkurencines sąlygas skaidriam verslui, nes konkurentai, klientai ir perkančiosios organizacijos matys situaciją įmonėse ir galės spręsti apie jų skaidrumą.
JAV investuotojai didina darbo vietų skaičių Lietuvoje. „Jungtinių Amerikos Valstijų investicijos Lietuvoje teikia papildomą pridėtinę vertę“, – sakė Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, kovo 1 d. susitikęs su Amerikos ir Lietuvos verslo taryba. Pasak jo, JAV investuotojai džiaugiasi gera aplinka investicijoms, teigiama verslo patirtimi ir glaudžiu bendradarbiavimu su Lietuvos valdžios institucijomis. JAV investuotojams patrauklu, kad Lietuva skiria daug dėmesio aukštajam mokslui, užsienio kalboms.
„Lietuva patraukli užsienio investuotojams dėl vieno aukščiausių Europos Sąjungos valstybėse asmenų su aukštuoju išsilavinimu vidurkio, gebėjimų dirbti su aukštosiomis technologijomis, imlumo inovacijoms ir užsienio kalbų mokėjimo. Daugėja užsienio investuotojų, kuriems reikia darbuotojų, mokančių ne tik tradicines užsienio kalbas – anglų, vokiečių ir prancūzų, bet ir kitas. Lietuvoje auga ir daug kalbų mokančių darbuotojų pasiūla“, – sakė parlamento vadovas.
Per pastaruosius 7 metus JAV tapo viena iš darbo vietų kūrimo Lietuvoje lyderių tarp užsienio šalių investuotojų, įgyvendinusi 44 investicinius projektus. Investicijų skaičius iš JAV Lietuvoje toliau didėja. Vien 2016 m. III ketvirčio pabaigoje JAV investicijos šalyje pasiekė 223 mln. eurų. Net 70 proc. JAV investicijų tenka informacinių technologijų, paslaugų centrų, finansinių paslaugų srityse veikiančioms įmonėms. JAV įmonės Lietuvoje rado tinkamą laiko zoną globalioms verslo operacijoms vykdyti ir palankią investicinę aplinką. Kai kurios iš jų perkėlė darbo vietas iš kitų šalių į Lietuvą, nes čia rado aukštos kvalifikacijos specialistus, optimalias išlaidas, lankstumą ir angliškai gerai kalbančius darbuotojus. 76 proc. JAV kapitalo įmonių per ateinančius trejus metus numato plėtrą mūsų šalyje.
Reikia efektyvios regioninės politikos. Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamas nekoncentruoti priklausomybės ligų centrų Vilniuje. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė paskelbė apie priklausomybės ligų centrų pertvarką. Numatoma Vilniuje įkurti Priklausomybių gydymo ir reabilitacijos centrą, iš kurio bus koordinuojama kituose miestuose esančių centrų veikla. „Visos vyriausybės iki šiol vykdė valstybės institucijų centralizavimo ir koncentravimo politiką: buvo naikinami padaliniai regionuose, o pajėgumai telkiami išimtinai sostinėje. Dabar turime rezultatą, kad net 40 proc. vilniečių dirba valstybinėse institucijose, o regionai merdi. Visai kitokios politikos laikosi Vakarų ir Šiaurės Europos šalys: Vokietija, Švedija, Estija, kurios siekia, kad visa valstybė vystytųsi tolygiai, todėl valstybines institucijas paskirsto po šalies teritoriją“, – sakė parlamentaras. Neseniai apie regioninių padalinių naikinimą paskelbė Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė, diskutuojama apie urėdijų centralizavimą. Vilniuje valstybės sektoriuje mokamas 25 proc. didesnis darbo užmokestis nei tame pačiame sektoriuje kituose miestuose. Klaipėdoje, Telšiuose ar Marijampolėje valstybei dirbančių asmenų skaičius nesiekia 20 proc., o Vilniuje tokių yra apie 40 proc.