Kauno technologijos universiteto docentė Audronė Telešienė kartu su kolegomis iš Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto bei vienos seniausių Vokietijos aukštųjų mokyklų, Jėnos universiteto, tyrėjais išleido knygą „Green European“ (liet. „Žaliasis europietis“).
europietis“) viršelis
Neseniai įvykusioje 8-ojoje nacionalinėje Lietuvos sociologų draugijos konferencijoje pristatytoje monografijoje buvo diskutuojama, ar europiečiams būdinga aplinkosauginė elgsena, kaip jie supranta technologinę ir aplinkosauginę riziką.
Nors pasaulyje egzistuoja „žaliojo europiečio“ stereotipas, knygos autoriai, remdamiesi savo surinktais tyrimų duomenimis, tuo suabejojo: „Europiečiai neturi bendros ekologinės sąmonės ar bendrų aplinkai draugiškos elgsenos įpročių. Centrinės ir Rytų Europos bei Pietų Europos šalių gyventojai yra mažiau linkę rūšiuoti, sąmoningai atsisakyti vartojimo, burtis į aplinkosaugines organizacijas ar prioritetus teikti globalioms kompleksinėms problemoms, kaip klimato kaita. Priešingai, jų kaimynai iš Vakarų Europos šalių ar Skandinavijos pasižymi bene ryškiausia „žaliąja“ gyvensena pasaulyje.“
KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto docentės A. Telešienė ir Aistė Balžekienė, remdamosi ISSP duomenimis, analizavo aplinkosauginės ir technologinės rizikos suvokimą. Eglė Butkevičienė ir Vaidas Morkevičius siekė paaiškinti aplinkosauginio aktyvizmo tarpkultūrinius skirtumus Europoje. Analizuodami veiksnius, skatinančius žmones burtis į aplinkosaugos organizacijas, jie padarė išvadą, kad gyventojai aktyvesni ekonomiškai turtingesnėse Europos valstybėse bei tose šalyse, kur gyventojai įprastai dažniau imasi ir kitų panašių veiklų, pavyzdžiui, dalyvauja aplinkosaugos protesto akcijose ar pasirašo peticijas.
Audronė Telešienė
Nuo idėjos iki monografijos
Sociologė Audronė Telešienė pasakoja, kad idėja šiai monografijai kilo vienos iš konferencijų, kurioje dalyvavo, metu. Nacionaliniuose ir tarptautiniuose aplinkosauginės elgsenos, nuostatų, rizikos suvokimo tyrimuose surinkti vertingi ir aukštos kokybės duomenys būdavo naudojami fragmentiškai: lietuviai juos skelbdavo savo straipsniuose, o užsienio universitetų mokslininkai – savuosiuose: „Trūko bendro leidinio, kuriame būtų plačiau diskutuojama temomis, tokiomis kaip europiečių ekologinės sąmonės ir elgsenos išskirtinumas globaliame kontekste.“
Docentė šia idėja pirmiausia pasidalino su kolega vokiečiu Matthiasu Grossu, žymiu mokslininku, kuris vadovauja Europos sociologų asociacijos tyrimų grupei „Aplinka ir visuomenė“. Geros idėjos netrunka sulaukti dėmesio ir palaikymo, tad į ruošiamą darbą įsitraukė ir kiti kolegos, tarp kurių yra ir pasaulinio garso mokslininkų. Įvadinį skyrių parašė aplinkosaugos sociologijos „tėvas“, profesorius Riley Dunlapas iš JAV. Skyrių apie Europos ir kitų pasaulio šalių gyventojų aplinkosauginių rizikų suvokimą parengė Australijoje dirbantis žymus politikos sociologas Markus Hadleris. Visą knygos turinį rengė vienuolikos skirtingų pasaulio šalių mokslininkai.
Leidinys skirtas tarptautinei auditorijai
Šiais metais pasirodžiusią knygą jau skaito ir cituoja mokslininkai iš skirtingų pasaulio šalių. Buvo numatyta, kad pagrindinės skaitytojų tikslinės grupės bus Tarptautinės socialinio tyrimo programos nariai (apie 50 pasaulio šalių mokslininkai, besidomintys tarptautinių palyginamųjų apklausų vykdymu) bei Europos sociologų asociacijos nariai. „Analizės rezultatai pristatomi ir Lietuvoje vykstančiose nacionalinėse konferencijose. Knygos autoriai pateikiamus rezultatus jau aptarė su KTU doktorantais, o atskirų duomenų pristatymas bus įtrauktas ir į magistrantų paskaitas“, – pažymėjo A. Telešienė.
Docentė atkreipia dėmesį, kad monografijoje visus skyrius parengė skirtingi autoriai. Lietuvių autorių publikacijų rengimą finansavo KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto vykdomas Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“.
Parengta pagal KTU pranešimą