Pabaiga. Pradžia – Nr. 4 (581)
Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos kongresas
Dabartinį semiotikos mokslo vaizdą pasaulyje galime susidaryti, išanalizavę Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos 11-ojo pasaulio kongreso „Globalioji semiotika: tiltas tarp skirtingų civilizacijų“, vykusio 2012 m. spalio mėnesį Nankine (Kinijoje), medžiagą. Čia pranešimus skaitė 400 mokslininkų iš viso pasaulio. Kongresas vyko milžiniškame Nankino pedagoginiame universitete. Vadovavo Užsienio kalbų ir kultūros mokyklos dekanas prof. Čang Jie (Zhang Jie) ir Tarptautinės semiotikos studijų asociacijos prezidentas, A. J. Greimo mokinys prof. Ero Tarastis (Eero Tarasti).
Plenariniuose posėdžiuose kongreso dalyviai klausė teorinių pranešimų bendrais semiotikos klausimais: „Semiotika kaip tarpkultūrinė metakalba“ (E. Tarastis, Helsinkio universitetas), „Pažinimo semiotikos studijos Kinijoje“ (Hu Čuanglinas (H. Zhuanglin), Pekino universitetas), „Semiotikos teorija ir gyvenimo patirtis“ (A. Heno (Anne Henault), Paryžius, Sorbona). Sekcijose analizuojamos problemos buvo suskirstytos į šiuos skyrius: a) pažinimas, b) menas, c) literatūra ir lingvistika, d) kultūra, medija, lyginamosios studijos, e) visuomenė, istorija, religija, f) mokslas, semiotikos praktika, g) sritys, h) teisė ir semiotika.
Mūsų, lietuvių, padalinys kongrese priklausė Sričių skyriui ir vadinosi „Greimas ir semiotika Lietuvoje“. Pranešimus skaitė profesoriai E. Tarastis, D. Kučinskas, K. R. Kašponis, mokslų daktarės: L. Mačianskaitė, D. Satkauskytė, R. Brūzgienė, R. Motiekaitis. Doc. R. Misiukevičius pristatė K. R. Kašponio parengtą ekspoziciją-stendinį pranešimą „Algirdo Greimo vaikystė“ lietuvių ir prancūzų kalbomis. Šią ekspoziciją, kurią sudarė 17 stendų, į Kiniją ir atgal vežė doc. R. Misiukevičius. Jis parengė ir spalvotą leidinį apie parodos kelius, lankstinukus anglų, rusų ir lietuvių kalbomis, parengė ir nuvežė į Kiniją plakatą, kuriame buvo didelė Greimų tilto per Nemuną Prienuose fotografija (2,5–0,5 m) su kongreso idėją atitinkančiu simboliniu šūkiu: „Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų.“ Padaliniui vadovavo prof. D. Kučinskas. Kongreso dalyvis, Nankino universiteto dėstytojas, mokslų daktaras, vertėjas Čan Sinvei pareiškė ketinimą išversti į kinų kalbą K. R. Kašponio monografiją „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (išleistą rusų kalba), kuria remiantis buvo skaitytas pranešimas kongrese.
Teisė ir semiotika
Teisės klausimai dabar ir anksčiau viso pasaulio visuomenėje turi ypatingą reikšmę. Jie reguliuoja santykius tarp žmonių, gamybos procesą, turtinius ryšius. Teisės klausimai yra labai netolygūs atskirose valstybėse, atskirose civilizacijose, tačiau mėginama juos sugretinti, rasti lygybę arba atitikmenis. Net ir vienoje valstybėje teisės klausimai sprendžiami labai nevienodai: vienas teismas nubaudžia žmogų 10 metų, o kitas už tą patį nusikaltimą – laisvės atėmimu trejiems metams. Todėl semiotikai – reikšmingumo, prasmingumo, vertės, supratimo mokslui – čia yra tikrai platūs veiklos barai. Skyrius „Teisė ir semiotika“ pasirodė ypač įdomus ir aktualus Lietuvai, kurioje savižudybių ir nusikaltimų skaičiai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.
Šiame skyriuje perskaityti 23 pranešimai, iš kurių apie pusę skaitė Kinijos mokslininkai. Ir suprantama, kad tokioje šalyje kaip Kinija, turinčioje daugiau kaip milijardą žmonių, teisės klausimai yra itin svarbūs. Kinų pranešėjas analizavo temą „Teisėto pasakojimo logika: Greimo semiotinė analizė byloje“. Čia pasiremta Greimo mitologijos tyrimuose pasakos logine mintimi, perkelta į teisminę bylą, kurioje išdėstyti sprendimo atvejai. Kinų mokslininkai kalbėjo apie tapatybės sandarą policijos apklausoje, sociosemiotinės ateities numatymą apklausinėjimo žanro manipuliacijoje. Pranešimų apie teisminį tekstą skaitęs JAV mokslininkas akcentavo žinių, jėgos, tapatybės svarbą ekspertizėje.
Poskyryje „Teisėto vertimo, perkėlimo ir semiotikos“ problemas analizavo 6 kinų ir vienas prancūzų pranešėjas. Kinų mokslininkai kartojo Greimo pasakojimo logikos esminius dalykus, pateikė ypatingų ženklų kilmę ir formavimą, verčiant tarptautinės teisės elementus, dokumentų vertimo ypatybes ir semiotikos ateities perspektyvą. Prancūzijos mokslininkas išdėstė teisėto teksto variacijas perkėlimo vertime.
Poskyryje „Teisėta terminija, aiškinimu ir semiotika“ dalyvavo Azijos ir Europos mokslininkai. Apie teisėtą semiotiką praktikoje nuo Greimo iki Laturo (Latour) kalbėjo Belgijos mokslininkas, apie teisėtus terminus (laikotarpius) kaip ženklus – Honkongo atstovas, apie teisėtą apibrėžimą, kaip priemonę išvengti daugiareikšmiškumų teisės tekste, – Rusijos mokslininkas.
Tarpdisciplininiai tyrimai
Šie tyrimai yra būdingi vokiškai kalbančių šalių semiotikams. Vienas žymiausių semiotikų yra Rolandas Pozneris (Posner) iš Berlyno technikos universiteto. Ženklo teorija čia naudojama kaip bazė analizuoti pažinimo, komunikacijos, jausmo dalykus. Tyrimo objektai yra architektūra, muzika, gestai, paveikslai, medija, stilius.
Pateiksime keletą pavyzdžių. Paveikslų suvokimo analizei pagilinti panaudojami išskirtiniai reiškiniai, medijos studijos, meno istorija ir semiotika. Gestų analizei naudojama lingvistika, psichologija ir semiotika. Medicininiam gydymui organizuoti naudojama socialinė psichiatrija, biologija ir semiotika.
Didelis dėmesys skiriamas didmiesčio studijoms, kuriose panaudojama architektūros teorija, dizaino praktika, miesto planavimas ir semiotika. Kulinarijos studijoms pagilinti naudojamos maisto pramonės, viešbučių veiklos, turizmo ir semiotikos studijos. Turizmui tai suteikia didelį pirmumą, todėl Vokietijoje ji yra pelną nešanti organizacija. Didelis dėmesys skiriamas futbolui.
Socialinė semiotika
Visuomeninio gyvenimo arba socialinės semiotikos padalinys buvo priskirtas „Visuomenės, istorijos ir religijos skyriui“. Kongrese jam buvo skirti 23 pranešimai, iš kurių 7 skaitė Kinijos mokslininkai. Minėtini: Kinijos mokslininko pranešimas „Daugiasemiotinė kinų popieriaus ilgo kelio analizė“, JAV mokslininko darbas „Socialinis įvykis: cigarečių rūkymas Amerikoje kaip studijų būtinybė. Ši tema labai aktuali visame pasaulyje, kadangi rūkymas nusineša milijonus gyvybių ir mažina žmogaus darbingumą.
Perspektyvi tema buvo Kinijos mokslininko tyrimas „Chemijos mokslo rašyba: socialinė semiotikos ateitis“. Naujumu pasižymėjo Italijos mokslininko darbas „Italų kurčiųjų literatūra: naujos perspektyvos“. Kinijos mokslininkas pateikė nelauktą darbą – kaip gyvulio kultūrinį modelį pritaikyti leksinei ir gramatinei struktūrai. Singapūro mokslininkas pateikė darbą „Jausmų pavaizdavimas vaizdiniuose paveiksluose“.
Laiko ir erdvės modeliavimo supratimas
Šis padalinys priskirtas Pažinimo skyriui. Jame perskaityta 15 pranešimų, kuriuos daugiausia parengė Europos mokslininkai. Vien iš Latvijos dalyvavo trys pranešėjai. Pranešimų temos: „Apie naują ryšių komplekso priemonių supratimą miesto judrumui ir energijai“ (Šveicarija), „Laiko ir erdvės modeliavimo supratimas“ (Latvija), „Laiko ir erdvės modelis nematerialiu ir semiotikos atžvilgiu“ (Olandija), „Laiko erdvinis parodymas grafiniame pasakojime (Brazilija), „Plaukiojimas per permatomą erdvę ir polichrominį (daugiaspalvį) laiką“ (JAV), „Laiko ir erdvės kintamumas kryžminės kultūros metaforizacijoje (perkėlime): kilmės lygio vaidmuo“ (Prancūzija), „Erdvės semiotikos modelio metodologinis suliejimas“ (Švedija).
Pabaigos mintys
Semiotikos mokslas pastaraisiais metais intensyviai plėtojamas Azijos šalyse. Pavyzdžiui, Sichuano universiteto Semiotikos ir medijos studijų institutas, įkurtas 2008 m., tyrinėja daugiau negu dvidešimt sričių. Čia yra poezijos, fantazijos, etikos, giminės, industrijos, kultūros, socialinės etnologijos, meno ir literatūros, vertimo semiotika. Institutas leidžia pusmetinį ir mėnesinį semiotikos žurnalus. Kinija savo tyrimų nuodugnumu, apimtimi ir skaičiumi yra iškilusi į aukštą vietą pasaulyje ir jau lenkia daugelį šalių. Tai matyti iš šios šalies mokslo vadovybės požiūrio, sudaromų sąlygų ir skirto dėmesio.
JAV ir Lotynų Amerikoje semiotikos mokslas vystomas nuosekliai. Amerikoje paplitusios semiotikos kryptys, kurias atskleidžia tokios temos: „Globalioji semiotika –modernaus pasaulio link“, „Pirso evoliucijos perspektyva“, „Komunikologija ir Amerikos semiotika: naujų tyrimų mintis. Lotynų Amerikoje atskleidžiamos semiotinės problemos, būdingos tų šalių specifikai, pavyzdžiui: „Lotynų Amerikos semiotika: nuo teorijos į praktiką“, „Lotynų Amerikos teoriniai pavyzdžiai“, „Čilės semiotikos kontūrai“, „Naujos kryptys Lotynų Amerikos semiotikoje“. Analizuojant problemas Argentinoje ir Venesueloje, buvo atliktas tyrimas „Pagrindas ir ribos apie antropologinę semiotiką Lotynų Amerikoje“.
Vystantis semiotikai Europos šalyse, įtaką darė Prancūzijos ir Vokietijos mokslo mokyklos ir Europos radikalioji ideologija. Čia susikūrė pasauliniu mastu reikšminga Paryžiaus arba Greimo semiotikos mokykla. Vokietijoje iškilo tarpdisciplininės tyrimo grupės, kurioms būdingi kasdienio gyvenimo analizės faktai. Pažymėtinas ir Lotmano įnašas į semiotikos mokslą. Tarptautinio semiotikos instituto Imatroje iniciatyva 2003 m. buvo pradėta steigti Suomijoje tarpuniversitetinį semiotikos studijų tinklą bei sistemą. Tai parėmė Europos socialinis fondas ir Pietų Suomijos valdžia.
Ši sistema yra tarptautinė naujovė ir atveria kelią vystyti tarpdisciplininį mokslą bei semiotikos tiriamuosius darbus. Suomijos universitetų semiotikos studijų sistema jungia dvylika universitetų. Lietuvoje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras ir Kauno technologijos universiteto Tarptautinis semiotikos institutas. Semiotikos problemomis domisi ir kitos aukštosios mokyklos. Susidaro reali galimybė įkurti Lietuvos tarpuniversitetinį semiotikos studijų tinklą bei sistemą ir Lietuvos semiotikos studijų asociaciją. Autorius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atsistatydinęs profesorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos Tarpdisciplininės muzikologijos grupės pirmininkas